„iPhone“ iškrito iš 4500 metrų aukščio iš lėktuvo ir išliko sveikas. Kaip?
Socialinės žiniasklaidos vartotojas pasidalino „iPhone“ nuotrauka, kuris, atrodo, iškrito iš „Alaska Airlines“ skrydžio, kai nuo lėktuvo atitrūko fiuzeliažo dalis. Kosmoso mokslininkas paaiškina, kaip jis liko sveikas.
Kai kurie daiktai, praėjusią savaitę iškritę iš daugiau kaip 4500 m aukščio skylės „Boeing“ lėktuve, rasti ant žemės, pasirodė esą nepažeisti.
Oro bendrovės „Alaska Airlines“ lėktuve praėjus kelioms minutėms po pakilimo sumažėjo slėgis, nes nuo lėktuvo atsiskyrė durų kamštis – viena iš fiuzeliažo dalių.
Lėktuvas netrukus nusileido Portlande, Oregono valstijoje, JAV, ir nė vienas iš keleivių ar įgulos narių rimtai nenukentėjo.
Po to durų kamštis – lėktuvo dalis, dengianti papildomą avarinį išėjimą, – buvo rastas nepažeistas vieno namo kieme Oregone.
Vyras taip pat pasidalino kelio pakraštyje rasto „iPhone“ nuotrauką, kurioje vis dar buvo įjungtas lėktuvo režimas ir atidarytas minėto skrydžio bagažo kvitas.
„Kai paskambinau, Zoe iš NTSB pasakė, kad tai buvo antrasis rastas telefonas“, – rašė Šonas Batesas socialinio tinklo X platformoje paskelbtame įraše.
JAV Nacionalinė transporto saugos valdyba (NTSB) savo pareiškime „Euronews Next“ patvirtino, kad po incidento ant žemės iš tiesų buvo rasti du mobilieji telefonai.
„Buvo rasti du mobilieji telefonai, kurie, tikėtina, yra iš skrydžio. Jie buvo perduoti oro linijų bendrovei „Alaska Airlines“. Abu jie buvo veikiantys „iPhone“ telefonai“, – sakė NTSB atstovas spaudai.
Kaip šie daiktai galėjo nukristi tūkstančius metrų ir išlikti sveiki?
Londono imperatoriškojo koledžo kosmoso mokslininkas Simonas Fosteris „Euronews Next“ sakė, kad nors ir pasisekė, tačiau priežastis, dėl kurios tūkstančius metrų krentantys daiktai gali išlikti sveiki, yra susijusi su galutiniu greičiu ir impulsu.
Pavyzdžiui, jei daiktas nukrenta iš lėktuvo, gravitacija jį traukia žemyn, tačiau oro pasipriešinimas jį stumia į kitą pusę.
„Kuo greičiau skrisiu, galiausiai gravitacijos trauka susilygins su oro stūmimu atgal, oro pasipriešinimu. Tuomet nebegalėsiu daugiau greitėti. Tai vadinama galutiniu greičiu“, – sakė Fosteris.
Jis sakė, kad tai priklauso nuo daikto ploto ir formos. Pavyzdžiui, kai žmogus šoka parašiutu, jis išsiskleidžia parašiutą, todėl padidėja jo plotas. Tai reiškia, kad jie spaudžia daugiau oro ir lėtėja.
Ir „iPhone“, ir durų kištukas yra stačiakampio formos, todėl, priklausomai nuo to, kaip jie krenta, gali atstumti daug oro. Fosteris, remdamasis mobiliojo telefono dydžiu, apytiksliai apskaičiavo, kad jam prireiktų tik maždaug 12 sekundžių, kad pasiektų maždaug 45 km per valandą greitį.
Kitas dalykas, kuris yra svarbus, kad šie daiktai išliktų nepažeisti, yra tai, kaip jie nusileidžia ir ar nusileidimas laikui bėgant sulėtėja.
„Jei galėtumėte padaryti taip, kad kritimas truktų ilgiau… savotiškai kūną veikianti jėga būtų daug mažesnė“, – sakė jis. „Taigi laikas, per kurį vyksta jūsų lėtėjimas, radikaliai pakeičia jėgą, kurią jaučiate“.
Pavyzdžiui, fizika rodo, kad per 30 sekundžių nuo 100 km/h iki 0 km/h greičio jūsų kūną veikianti jėga būtų daug mažesnė, nei jei tai įvyktų per pusę sekundės automobilio avarijos metu. Oro pagalvės sukurtos būtent dėl šios priežasties.
„Jūs atsitrenkiate į oro pagalvę ir ji jus sulėtina. Jūs vis dar judate į priekį, tačiau laikas, kol galva atsitrenkėte į vairą, užtruko daug ilgiau. Keista, bet tai labai sumažina jėgą“, – sakė Fosteris, anksčiau dėstęs fiziką ir vidurinėje mokykloje.
Jei „iPhone“ ar durų kištukas būtų kritęs per medžius, tai būtų palaipsniui sulėtinę jų judėjimą, sumažindami jėgą, kuri juos veikė atsitrenkus į žemę.
Britų skrydžio seržantas Nikolas Alkemadas yra vienas iš pavyzdžių, kuris Antrojo pasaulinio karo metais iš degančio lėktuvo iškrito iš 5490 metrų aukščio ir išsivadavo be jokių kaulų lūžių. Jis nusileido snieguotame pušyne, kuris greičiausiai sulėtino jo kritimą.
NTSB socialinėje žiniasklaidoje pavaizduoto nepažeisto lėktuvo durų kamščio atveju medžiai greičiausiai sulėtino nusileidimą, sakė Fosteris.
„Nenorėčiau, kad jis nukristų man ant galvos, ir nenorėčiau, kad man ant galvos nukristų „iPhone“, bet, palyginti su, tarkime, kulka, jis skrieja ne taip greitai“, – pridūrė jis.
Jis pridūrė, kad šie daiktai vis tiek galėjo padaryti rimtą žalą, jei būtų pataikę į žmogų ant žemės, ir teigė, kad pasisekė, jog niekas nenukentėjo.
