Ekspremjerė Ingrida Šimonytė aštriai kritikavo valdančiųjų sprendimus dėl LRT biudžeto įšaldymo ir lengvesnės generalinės direktorės atleidimo tvarkos. Jos nuomone, šios iniciatyvos prieštarauja Konstitucijai ir beveik neabejotinai atsidurs Konstituciniame Teisme. Politikė pabrėžė, kad sprendimai nėra techniniai, o politiškai motyvuoti – siekiama kontroliuoti žiniasklaidą ir „pamokyti“ visuomeninį transliuotoją.
Šimonytė kritikavo faktą, kad biudžeto įšaldymas taikomas tik LRT, o kitų institucijų biudžetai lieka nepakitę, todėl, jos teigimu, tai aiškiai nukreipta priemonė prieš konkrečią instituciją. Ji taip pat pabrėžė, kad lengvesnė LRT generalinės direktorės atleidimo tvarka tiesiogiai nukreipta prieš dabartinę vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.
Politikės nuomone, jei būtų keičiama direktorės skyrimo ar atleidimo tvarka naujai kadencijai, tai dar būtų konstituciškai pagrįsta, tačiau dabartinis projektas yra asmeniškai nukreiptas ir netinkamas.
„Aš neturiu jokių iliuzijų, tikslas yra labai paprastas. Tikslas yra, kad visa žiniasklaida dienos gale rašytų apie valdžią ir rodytų tik labai gražiai. Tai nuo ko gali pradėti, tai pradėti nuo visuomeninio transliuotojo dėl to, kad jis yra lengviausiai politikams pasiekiamas“, – akcentavo parlamentarė.
„Socdemai tapo Žemaitaičio pašluoste“
Kiek anksčiau, ketvirtadienį, I. Šimonytė negailėjo kritikos ir valdantiesiems socialdemokratams. Ji aštriai vertino jų palaikymą „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, teigdama, kad socialdemokratų frakcija tapo „Žemaitaičio pašluoste“.
„Man atrodo, kad čia yra nuošnekos kažkaip pateisinti savo sprendimus. Aš labai apgailestauju, bet socialdemokratų frakcija yra tiesiog tapusi Žemaitaičio pašluoste“, – komentavo I. Šimonytė.
Ekspremjerė pabrėžė, jog įstatymai neturi būti priimami dėl vieno asmens – šiuo atveju tikslas aiškiai nukreiptas prieš dabartinę LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolės auditas šioje situacijoje visiškai nesusijęs su siūlomu pakeitimu, nes jame nebuvo deklaruotas jokio viešojo intereso pažeidimas.
Valdžia nori parodyti savo kumštį?
Seimo sprendimą įšaldyti LRT biudžetą kritiškai įvertino ir Kultūros asamblėja. Ji šiuos veiksmus įvertino kaip spaudimą, cenzūrą ir bandymus kontroliuoti informacinę erdvę. Asamblėja solidarizuojasi su žurnalistų bendruomene, ragina priešintis politiniam spaudimui ir ginti žodžio laisvę.
Asamblėja nurodė remianti visus veiksmus, nukreiptus prieš bandymus politizuoti visuomeninį transliuotoją, ir teigia, kad dalis politikų siekia silpninti LRT nepriklausomumą.
Kultūros asamblėja, įkurta šių metų rudenį kaip atsakas į „Nemuno aušros“ deleguotų atstovų įtaką Kultūros ministerijoje, organizuoja protestus ir pilietines akcijas prieš valdančiųjų nekompetenciją bei neatsakingus sprendimus.
Seimas „įšaldė“ LRT biudžetą iki 2029 metų
Ketvirtadienį Seimas nusprendė, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetas iki 2029 metų išliks toks pat kaip šiemet – apie 79,6 mln. eurų. Sprendimą daugiausia rėmė socialdemokratai, „Nemuno aušros“ frakcijos nariai bei kai kurie valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, o opozicija balsavime nedalyvavo.
Nuo 2029 metų planuojama sumažinti gyventojų pajamų mokesčio dalį nuo 1 % iki 0,75 %, o akcizų pajamas – nuo 1,3 % iki 0,8 %. Kritikai teigia, kad biudžeto „įšaldymas“ riboja LRT galimybes pasiruošti krizėms ir gali paveikti transliuotojo veiklos kokybę.
Sprendimas sukėlė diskusijas ir dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos. „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis pasiūlė supaprastinti direktoriaus atleidimą – pakaktų pusės tarybos narių pritarimo ir slaptas balsavimas.
LRT taryba pabrėžia, kad tokie pakeitimai gali didinti politinę įtaką transliuotojui ir kelti grėsmę jo nepriklausomumui. Tarptautinės organizacijos ir teisininkai įspėja, kad pokyčiai gali prieštarauti Konstitucijai, o opozicija ragino projektus išbraukti iš darbotvarkės.
