Po kraupios merginos žmogžudystės – netikėta išvada dėl nelaimingo atsitikimo: 1 dalykas labai svarbus

Po sukrečiančios NT brokerės žmogžudystės Kaune – jaunos merginos mirtis pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe. Tokie atvejai itin reti, todėl visuomenėje kyla daugybė klausimų: kiek už tai atsakingas darbdavys, ką iš tiesų reiškia ši teisinė formuluotė ir kokios kompensacijos gali sulaukti velionės artimieji?

Advokatė Evelina Kiznė naujienų portalui tv3.lt išsamiai paaiškino, kaip tokiais atvejais veikia įstatymai, kada mirtis laikoma nelaimingu atsitikimu darbe, kuo šis įvykis išskirtinis bei kokio dydžio kompensacija gali priklausyti artimiesiems.

Pasak jos, per visą praktiką su tokiais atvejais susidurti neteko – Lietuvoje jie itin reti. Absoliuti dauguma mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe susiję su statybomis, pramoninėmis avarijomis ar eismo įvykiais, o ne tyčiniais smurtiniais nusikaltimais prieš darbuotoją.

„Būtent dėl to šis atvejis yra toks išskirtinis ir teisiškai sudėtingas“, – pažymi advokatė.

FOTOGALERIJA. Kraupiais nužudymais įtariamas Benas Mikutavičius atvežtas į teismą

Kodėl nužudymas pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) savaitės pradžioje NT brokerės nužudymą pripažino nelaimingu atsitikimu darbe.

Tokia formuluotė daugeliui skamba painiai – juk nelaimingas atsitikimas dažniausiai siejamas su atsitiktine nelaime, o ne tyčiniu smurtu. Tačiau, kaip pabrėžia E. Kiznė, čia slypi svarbus teisinis niuansas.

„Suprantu, kad iš pirmo žvilgsnio tai skamba paradoksaliai – tyčinis nusikaltimas ir „nelaimingas atsitikimas“ tarsi nedera, tačiau čia svarbu atskirti du skirtingus teisinius procesus.

Pirma, policija ir prokuratūra tiria patį nusikaltimą – nužudymą pagal Baudžiamąjį kodeksą. Antra, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tiria visiškai kitą klausimą – ar darbuotojos mirtis buvo susijusi su jos darbo funkcijomis“, – aiškina advokatė.

Pasak jos, terminas „nelaimingas atsitikimas darbe“ yra administracinė–teisinė sąvoka, kuri nereiškia atsitiktinumo.

„Tai yra bet koks įvykis darbe, sukėlęs žalą darbuotojo sveikatai ar mirtį. Be šio Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo ir formalaus kvalifikavimo artimieji negalėtų pretenduoti į socialinio draudimo išmokas“, – pabrėžia ji.

Kada mirtis laikoma nelaimingu atsitikimu darbe

Pagal įstatymus, nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis, nutikęs atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ar miršta. Svarbiausia sąlyga – ryšys su darbu.

Anot advokatės, būtent šis ryšys yra esminis kriterijus.

„Nelaimingas atsitikimas darbe nepripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jeigu prieš darbuotoją buvo panaudotas smurtas, bet smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu. 

Šiuo atveju mergina atėjo į butą būtent kaip Kauno padalinio projektų vadovė, vykdydama tiesiogines darbo pareigas, todėl VDI pagrįstai konstatavo tiesioginį ryšį su darbu ir darbo funkcijomis“, – sako E. Kiznė.

Anot advokatės, jeigu, pavyzdžiui, darbuotoją darbo vietoje nužudytų buvęs sutuoktinis dėl asmeninių santykių – tai nebūtų pripažinta draudžiamuoju įvykiu, nes smurto motyvai su darbu nesusiję.

Tačiau šiuo atveju situacija buvo kitokia, merginą nužudė potencialus jos klientas.

„Šiuo konkrečiu atveju nužudytoji su nusikaltėliu neturėjo jokių asmeninių ryšių – ji susitiko su juo kaip su potencialiu klientu, vykdydama savo darbo funkcijas. Kontaktas tarp jų atsirado išimtinai dėl darbo, todėl aplinkybės buvo tiesiogiai susijusios su darbu“, – nurodo specialistė.

FOTOGALERIJA. Sulaikytas dviejų merginų nužudymu įtariamas Benas Mikutavičius

Paaiškino, kada darbdavys atsakingas už nelaimę

Darbdavys pagal įstatymus privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas, įvertinti profesinę riziką ir imtis priemonių jai valdyti. Tačiau pašnekovė nurodo, kad šioje tragedijoje Kaune, kai darbuotoja tapo tyčinio nusikaltimo auka, situacija tampa sudėtingesnė.

„Kai darbuotojas tampa tyčinio trečiojo asmens nusikaltimo auka, darbdavio atsakomybės klausimas tampa sudėtingas ir vertinamas individualiai.

Reikėtų nagrinėti, ar darbdavys buvo atlikęs rizikos vertinimą, ar darbuotojai buvo instruktuoti dėl galimų pavojų, ar buvo nustatytos saugumo procedūros apsilankymams klientų būstuose – informavimas kolegų apie vietą ir laiką, palydėjimas ir pan.“ – aiškina advokatė.

Vis dėlto, ji pripažįsta, kad praktikoje įrodyti darbdavio kaltę tokiose situacijose būna labai sudėtinga arba neįmanoma.

Kokia kompensacija gali priklausyti artimiesiems

Kadangi jaunos NT brokerės nužudymas yra pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, artimiesiems gali priklausyti socialinio draudimo išmokos.

„Sodra” turėtų jį pripažinti draudžiamuoju įvykiu, todėl artimiesiems priklauso viena arba kelios išmokos.

Mirusiojo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 46,55 vidutinio šalies darbo užmokesčio, galiojusio mirties mėnesį, dydžių. Šiuo atveju tai sudaro apie 98 tūkst. eurų“, – nurodo advokatė.

Tuo atveju, jeigu žuvęs darbuotojas turėjo nepilnamečių vaikų, jiems gali būti mokamos ir periodinės išmokos, kurių dydis priklauso nuo mirusiojo uždarbio.

„Tam tikromis sąlygomis teisę į šią išmoką taip pat gali turėti sutuoktinis ir kiti mirusiojo išlaikytiniai, bei socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijas“, – teigia ji.

Be to, faktiškai laidojusiam asmeniui mokama laidojimo pašalpa – 560 eurų.

„Papildomai artimieji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tiesiogiai nusikaltėliui“, – pabrėžia E. Kiznė.

Profesijos, kuriose smurto rizika didesnė

Pasak advokatės, didžiausią smurto riziką patiria darbuotojai, kurie dirba vieni ir tiesiogiai su klientais, ypač svetimose, nekontroliuojamose erdvėse.

„Tai nekilnojamojo turto brokeriai, socialiniai darbuotojai, antstoliai, lankomosios priežiūros slaugytojos, kurjeriai, komunalinių paslaugų teikėjai.

Taip pat padidinta rizika yra su viešosios tvarkos palaikymu susijusiose tarnybose – policijos pareigūnams, greitosios pagalbos darbuotojams, apsaugos darbuotojams“, – vardija ji.

Tiesa, šis įvykis, anot advokatės, turėtų tapti rimtu signalu darbdaviams, kurių darbuotojai vyksta į klientų būstus ar kitas nekontroliuojamos aplinkos vietas.

„Rekomenduočiau pirmuosius apsilankymus pas naujus klientus organizuoti dviese, organizuoti darbuotojams mokymus apie galimų grėsmių atpažinimą ir elgseną pavojingose situacijose, suteikti apsaugos priemones ir imtis kitų saugumo priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią tokių įvykių pasikartojimui“, – dalijasi E. Kiznė.

Įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė tyrimą dėl Kaune žiauriai nužudytos merginos mirties aplinkybių. Nustatyta, kad Benas Mikutavičius į butą atėjusią merginą nužudė darbo metu, atliekant tiesiogines pareigas, todėl tragedija oficialiai pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe.

VDI atliko tyrimą dėl gruodžio 4 d. įvykusios žmogžudystės Kaune, kai buvo rasta nužudyta įmonės darbuotoja G. O. Tyrimo metu aiškintasi, ar mirtis turi tiesioginį ryšį su darbu.

Nustatyta, kad G. O. dirbo projektų vadove, o viena iš jos darbo funkcijų buvo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (NT) nuomos organizavimas – jai tekdavo aprodyti objektus potencialiems nuomininkams.

Merginą nužudė tame bute, kurį NT brokerė atėjo aprodyti

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2025 m. gruodžio 4 d. mergina būtent tai ir darė – aprodė nekilnojamojo turto objektą nuomininkui – Benui Mikutavičiui. Būtent šiame objekte ji ir buvo žiauriai nužudyta, dėl to įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

„Įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad projektų vadovei G. O. buvo priskirtos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomos funkcijos – jai tekdavo aprodyti nekilnojamojo turto objektus potencialiems nuomininkams.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2025-12-04 G. O. vykdė darbines funkcijas, t. y. aprodė nekilnojamojo turto objektą nuomininkui, ir buvo nužudyta šiame objekte.

Apibendrinant tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad įvykis darbe, kurio metu 2025-12-04 mirė (buvo nužudyta) G. O., įvyko darbuotojos darbo laiku, šiai atliekant darbo funkcijas bei pareigas paskirties vietoje, už kurias įstatymų nustatyta tvarka jai mokamas darbo užmokestis.

 Todėl, vadovaujantis nuostatų 43 punktu, šis įvykis buvo pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas N-1.“, – teigė VDI savo atsakyme raštu.

Konstatavus, kad G. O. mirtis nuo smurtinių veiksmų susijusi su jos darbo funkcijomis, VDI tyrimo medžiagą išsiuntė „Sodrai“ bei nužudytosios artimiesiems.

Tiesa, dėl to, kad įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, tai atveria kelią valstybinėms išmokoms artimiesiems.

Tuo metu policija ir prokuratūra toliau tęsia ikiteisminį tyrimą dėl pačio nusikaltimo aplinkybių.

FOTOGALERIJA. Kaune, Pramonės prospekte, nužudyta jauna mergina

Ugniagesiai duris išpjovė pjūklu

Kaip buvo pranešta, gruodžio 4 d. įvykdęs vieną kraupų nusikaltimą B. Mikutavičius nesustojo – nužudęs savo pusseserę, iš buto V. Krėvės pr. patraukė į netoliese esantį butą Pramonės pr.

Čia jis buvo susitaręs, kad ateis apžiūrėti nuomojamo buto. Vyrą turėjo pasitikti 24 m. nekilnojamojo turto (NT) brokerė G. O. 

Tik moteris dar nežinojo, kad ši darbo diena jai bus paskutinė. B. Mikutavičius, įtariama, panašiu būdu, kaip ir savo pusseserę, nužudė ir ją.

Palikęs bute kūną, neoficialiomis tv3.lt žiniomis, jis užrakino duris ir išėjo.

Merginos artimiesiems niekaip nepavyko su ja susisiekti, todėl kreipėsi į tarnybas. 

Kaip pranešė Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, Kauno budinti policijos pareigūnė pranešė, kad reikalinga pagalba atidaryti duris, esančias 3-ame aukšte, durys yra šarvuotos.

Netrukus ugniagesiai atvyko į įvykio vietą ir 20.44 val. diskiniu pjūklu atidarė duris, įleido policijos pareigūnus. 20.47 val. atvyko medikai.