Lietuvoje bręsta nauji pokyčiai, kurie gali iš esmės pakeisti kovą su vagystėmis iš parduotuvių. Siūloma ne tik taikyti baudžiamąją atsakomybę už tęstines smulkias vagystes, bet ir uždrausti apsivogusiems asmenims lankytis prekybos vietose iki dvejų metų.
Prekybininkai kalba apie būsimą proveržį, o policija pabrėžia – svarbiausia, kad naujos priemonės veiktų prevenciškai ir pagaliau sustabdytų tuos pačius asmenis, kurie, anot pareigūnų, „šokdina visą valstybę“.
Apie siūlomus pakeitimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė ir Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Apsivogę asmenys bausmės neišvengs?
Teisingumo ministrė yra sakiusi, kad poreikis imtis priemonių ir griežtinti atsakomybę tapo akivaizdus. Kaip vertinate dabartinį ministerijos siūlymą taikyti baudžiamąją atsakomybę net ir už smulkias vagystes?
R. Vainienė: Baudžiamąją atsakomybę už tęstines, už sistemines smulkias vagystes. Reikia pakartoti – tai nėra už pirmą ar antrą kartą. Tai yra už sistemingą veiklą, už tą ėjimą į prekybos vietas vogti kaip į darbą. Vertiname labai gerai, nes progresas tikrai įvyko.
Mūsų bendradarbiavimas su policija, prokuratūra ir Teisingumo ministerija vyksta jau ne vienerius metus ir tas įdirbis duoda rezultatų. Tačiau tam, kad teismai apjungtų tas vagystes, pripažintų jas sisteminėmis ir taikytų baudžiamąją atsakomybę, reikia ir teismų požiūrio. Jie remiasi Aukščiausiojo Teismo nutartimis, formuojasi praktika, bet ji nėra visuotinė.
Baudžiamojo kodekso pakeitimas įneštų aiškią, specialią nuostatą. Tada teismai galėtų ją tiesiogiai taikyti. Nereikėtų „važiuoti į darbą per Kauną“, kai gyveni ir dirbi Vilniuje.
Tai būtų tiesioginis pritaikymas sisteminiams vagims ir reali bausmė, nes dabar pagrindinė problema – jų nebaudžiamumas. Jie nesijaučia baudžiami: nubaudžiami administracine tvarka, už tą patį antrą kartą bausti negalima, nesisteminama. O čia atsirastų sisteminis požiūris į sistemines vagystes.
Kitas siūlymas yra administracinio poveikio priemonė, apie kurią garsiai kalbėta ir anksčiau – neįleisti apsivogusių asmenų į prekybos vietas. Minima, kad draudimas galėtų galioti net iki dvejų metų. Kaip tai vertinate?
R. Vainienė: Tokią nuobaudą galima pritaikyti arba nepritaikyti, atsižvelgiant į aplinkybes. Jeigu atvirai, šios prevencinės priemonės idėjos autorė iš pradžių buvo pati policija.
Mes iš pradžių žiūrėjome skeptiškai, vėliau pradėjome domėtis, kaip tai veikia kitur, ir pagalvojome – gal visai nebloga prevencijos priemonė.
Pasidomėjome, kaip tai veikia renginių atveju, kai chuliganai neįleidžiami į renginius. Ir pamatėme, kad tai gali būti veiksminga. Tas žmogus maistu gali apsirūpinti kitur – per elektroninę prekybą ar kitoje parduotuvėje. Bet svarbiausia yra prevencija ir požiūris – jis žinotų, kad gali gauti tokią nuobaudą, ir tai labai atgraso.
Prekybininkas, pamatęs tą asmenį prekybos salėje, galėtų prieiti ir pasakyti: „Pone, išeikite, jums čia draudžiama būti.“
Dabar to padaryti negali. Parduotuvė yra vieša vieta. Kol asmuo su prekėmis nepraeina pro kasas nesusimokėjęs, jo išprašyti negalima.
Mes labai džiaugiamės, kad yra rimtas proveržis. Tai bus prevencija ir realus baudžiamumas. Dabar visi dirba – saugos tarnybos, prekybininkai, policija, prokuratūra, teismai – o tie patys asmenys vaikšto ir vaikšto. Policija sako, kad tokių gali būti apie 400. Mes apie juos ir kalbame.
Gerbiamas Vytautai, ar dėl to nekiltų konfliktinių situacijų parduotuvėse? Kaip, jūsų vertinimu, saugos tarnyboms pavyktų tai užkardyti, išprašyti tuos asmenis?
V. Grašys: Garantijų, kad nekiltų konfliktinių situacijų, turbūt niekas negali duoti. Jų gali būti. Tačiau pagrindinis dalykas yra užkardymas – padaryti tokius pažeidimus maksimaliai nepatrauklius.
Kalbame apie asmenis, kurie neturi turto, todėl paskirtos baudos jiems nieko nereiškia. Sistemiškumo įvedimas – baudžiamoji atsakomybė – atsiranda ne tam, kad kuo daugiau žmonių pasodintume į kalėjimą, o tam, kad jie susimąstytų. Kad už elgesį, už kurį anksčiau buvo tik bauda, dabar galima atsidurti ir „cypėje“. Manome, kad tai pirmiausiai suveiks prevenciškai.
Be to, atsirastų tam tikri įgaliojimai saugos tarnybų darbuotojams – teisėtai pareikalauti, kad asmuo, kuriam taikomas apribojimas, pasišalintų.
Daug kas priklausys nuo to, kaip sistema startuos – kaip bus pasirengę prekybos centrai, saugos tarnybos, kaip bus laikomasi nustatytos tvarkos ir kaip patys pažeidėjai suvoks, kad atėjo laikas ieškotis legalaus darbo ir nutraukti šią veiklą.
Kalbant apie asmenų teises – ar jos šiuo atveju nėra suvaržomos? Ar teisiškai viskas pagrįsta?
V. Grašys: Tam tikros teisės gali būti ribojamos tik įstatymu. Jeigu atsiranda aiški įstatymo norma, kuri numato tokius apribojimus, tai yra teisėta. Tai vertinta teisininkų – nematoma, kad tai prieštarautų principams.
R. Vainienė: Ne už gerus darbus.
V. Grašys: Taip, ne už gerus darbus. Ir čia svarbu suprasti – tai sisteminis žingsnis. Ne visose prekybos vietose yra saugos tarnybos ar vaizdo stebėjimo sistemos. Todėl tai yra viena iš priemonių minimalizuoti nusikalstamą ar administracinį elgesį ir apsaugoti turtą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
