Dribsniai su metalo drožlėmis, stiklo šukės marmelade ar adatos fragmentai kiaulienos kumpyje – visa tai gali atsidurti ne tik ant jūsų stalo, bet ir jūsų skrandyje. Tokius pažeidimus maiste aptinka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Neseniai viename prekybos tinkle ji aptiko ir bulves, kurios galimai chemiškai užterštos. Šios bulvės prekyboje buvo daugiau nei prieš mėnesį, todėl gyventojams kyla klausimas – kaip grąžinti nesaugias vartoti bulves, jei jos jau seniai suvalgytos?
Jeigu daugiau nei prieš mėnesį prekybos tinkle „Iki“ įsigijote šviežias bulves iš Egipto ir jų dar nesuvalgėte, tinklas prašo jas grąžinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė galimą cheminį užterštumą – per didelį glikoalkaloidų kiekį.
FOTOGALERIJA. Bulvių veislės
„Jokiomis pašalinėmis cheminėmis medžiagomis tos bulvės nebuvo užterštos. Glikoalkaloidai – tai natūraliai bulvėse susidarančios medžiagos, kurios, paprastai tariant, rodo, kad bulvės buvo pažaliavusios“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Gali pakenkti sveikaitai
Prekybos tinklas šias bulves pardavinėjo vasario pabaigoje ir kovo pradžioje. Kiek tiksliai nesaugių vartoti bulvių buvo parduota, nežinoma. Bulvėmis prekiavo 108 parduotuvės, kiekviena jų pardavė iki 20 kilogramų. Apytikriai skaičiuojama, kad pirkėjai galėjo įsigyti apie 2 tonas tokių bulvių.
„Grąžinimų kol kas neturime. Sulaukėme tik vieno pirkėjo klausimo, ar tai buvo būtent tos partijos bulvės“, – teigė G. Kitovė.
Specialistai pabrėžia, kad didelis glikoalkaloidų kiekis gali pakenkti sveikatai. Tai dažniausiai atsiranda dėl netinkamų laikymo ar transportavimo sąlygų, taip pat laikant produktus parduotuvėje.
Maisto ir veterinarijos tarnyba savo puslapyje skelbia ir apie kitus atvejus, kai maiste aptinkama svetimkūnių. Pavyzdžiui, stiklo šukių marmelade ar adatos fragmentų šaldytame kiaulienos kumpyje. Prekybos tinklas „Rimi“ pripažįsta, kad nesaugių produktų pasitaiko visuose prekybos tinkluose.
„Svieste buvo matomas tarsi įspaudas, ir tokia buvo visa partija, todėl žmonės kreipėsi. Taip pat per Naujuosius metus sausuose pusryčiuose buvo aptikta įvairių dalelių, pavyzdžiui, metalo drožlių“, – pasakojo „Rimi“ komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
Pažeidimų daugiausia fiksuojama maisto papilduose
Tačiau dažniausiai produktai tampa nesaugūs dėl mikrobiologinės taršos. Pavyzdžiui, mėsoje aptinkamos salmonelės, kurios, nepakankamai termiškai apdorojus produktą, gali sukelti ūmią žarnyno infekciją.
Nors prekybos tinklai teigia, kad produktai prieš patenkant į lentynas yra kruopščiai tikrinami, vilnietis Jurgis tuo abejoja.
„Tai labai toli nuo realybės. Nemanau, kad jie viską tikrina – juk akivaizdžiai supuvusios prekės kartais guli lentynose. Kaip galima to nepastebėti?“ – svarstė jis.
Dažnas pirkėjas nei sužino, nei pastebi, kad jo įsigytas maistas galėjo būti nesaugus, nes informacija apie tokius atvejus pateikiama vietose, kur retas ją patikrina.
2025-aisiais Maisto ir veterinarijos tarnyba rinkoje aptiko 223 nesaugius produktus, pašarus ir su maistu besiliečiančius gaminius. Šiemet šis skaičius, tikėtina, nemažės – vien per pirmuosius tris mėnesius nustatyti 52 atvejai, beveik tiek pat, kiek per tą patį laikotarpį pernai.
„Pernai dažniausiai buvo nustatomi nesaugūs pieno produktai, po jų – mėsa, paukštiena, daržovės ir kiti produktai“, – teigė tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.
Šiemet pirmoje vietoje pagal pažeidimų skaičių yra maisto papildai. Todėl norint įsitikinti, ar įsigytas produktas yra saugus vartoti, verta pasitikrinti Maisto ir veterinarijos tarnybos skelbiamą informaciją.
VMVT pažeidimų yra fiksavusi ir kituose prekybos tinkluose, pavyzdžiui, „Maximoje“, „Norfoje“ ar „Lidl“.
Vis dėlto produktai į vadinamąjį „juodąjį sąrašą“ dažnai patenka tik po kurio laiko, kai jau būna atlikti tyrimai – o tuo metu maistas jau gali būti suvartotas.
