Po dviejų jaunų merginų nužudymo suimtam Benui Mikutavičiui paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. Specialistai, remdamiesi viešai aprašytu jo elgesiu konsultacijos metu, bendrai paaiškina, ką reiškia jo elgesys.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, specialisto konsultacijoje B. Mikutavičius nebuvo itin kalbus, sėdėjo kampe nuleidęs galvą.
Psichologas Edvardas Šidlauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tylėjimas, nuleista galva ir atsiribojimas gali būti ženklas, jog žmogus jaučia apatiją ar neviltį, nemato prasmės bendrauti ir gali būti psichologiškai užsidaręs.
„Esant tokioje pozicijoje, tas tylėjimas, nuleista galva, atsiribojimas – gali būti interpretuojama įvairiai.
Tačiau tas nenoras kalbėti ar tylėjimas gali reikšti, kad žmogus nemato prasmės ką nors sakyti. Galbūt tas žmogus yra apatijoje, tam tikroje nevilties būsenoje“, – sakė jis.
Žmogus gali jaustis praradęs kontrolę
Pasak eksperto, žmogus gali jaustis praradęs kontrolę ir nesuprasti savo gyvenimo krypties, todėl psichiatro vertinimas yra svarbus nustatant jo psichinę būklę ir pakaltinamumą.
„Jam galbūt neberūpi, kas toliau su juo bus. Gali būti, kad, žodžiu, kažkas jo gyvenime tarsi persijungia ir dabar jis pats nebesupranta, kas jis yra, ką toliau darys, kas jo laukia.
Sunku pasakyti apie psichikos būklę. Suprantate, todėl ir psichiatras yra svarbus, kad būtų galima įvertinti, ar žmogus yra pakaltinamas, ar ne“, – įvertino psichologas.
E. Šidlausko nuomone, nors paprastai žmonės siekia bendradarbiauti ar būti pripažinti ligoniais, čia to nematyti, o dominuojanti apatija gali būti depresijos ar kito psichikos sutrikimo požymis.
„Tačiau paprastai vis tiek būna noras bendradarbiauti, tam tikra prasme – kad jį pripažintų ligoniu ar panašiai, o čia to nematyti.
Atrodo, kad jam rūpi pats jo veikimas, todėl tai gali būti rodiklis, galbūt depresija, gal net koks nors psichikos sutrikimas. Tiksliai pasakyti negaliu, bet akivaizdu, kad dominuoja apatija, kuri gali būti depresijos simptomas“, – komentavo jis.
Kriminologas: tokie nužudymai nėra labai dažni
Naujienų portalui tv3.lt anksčiau dar yra kalbėjęs Vilniaus Universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas, kriminologas Gintautas Sakalauskas. Jis teigė, kad Lietuvoje nužudymai nėra labai dažni, tačiau dauguma jų būna buitiniai konfliktai, o išskirtiniai atvejai, tokie kaip šis pastarasis, pasitaiko labai retai.
„Per metus mes turime Lietuvoje maždaug 70–80 nužudymų, registruojamų. Tai reiškia, kad maždaug per dvi savaites būna trys nužudymai, plius minus.
Nors nužudymas yra retas, jis pasitaiko, tačiau tokio pobūdžio atvejai yra itin reti, nes dauguma jų kyla iš buitinių konfliktų – apsvaigus, susiginčijus, panaudojant peilį ar kitą daiktą“, – sakė jis.
Sudėtinga nustatyti nusikaltimo priežastis
Pasak eksperto, tokie itin reti ir neįprasti nusikaltimai – kai dienos metu peiliu užpuolamos jaunos merginos ir per trumpą laiką įvykdomi du išpuoliai – gali turėti įvairių priežasčių, tačiau kol kas jas nustatyti sudėtinga.
„Tačiau kad dienos metu būtų panaudotas peilis, nukentėtų jaunos merginos ir būtų tęstinės veikos požymių – tai labai reta. Iš tų per metus nutinkančių atvejų tokie pasitaiko itin retai.
Vertinant įtariamojo veikimo greitį – du nusikaltimai per vieną dieną ar net per kelias valandas – kol kas sunku pasakyti, nes gali būti įvairių priežasčių“, – išsakė savo nuomonę pašnekovas.
Anot kriminologo, įtariamojo neadekvatus ir nelogiškas elgesys, taip pat nesuvokimas savo veiksmų padarinių gali būti susijęs su galimomis jo sveikatos problemomis.
„Pirmoji prielaida būtų ta, kad žmogus gali turėti sveikatos problemų. Tai nereiškia, kad visi turintys sveikatos problemų yra pavojingi, tačiau šiuo atveju sąsaja tikėtina.
Elgesys neadekvatus, nelogiškas, galbūt išprovokuotas konflikto, buto negavimo, patirtų traumų. Jo elgesys po įvykių – nesislėpė, nebėgo – rodo galimą nesuvokimą tiek veiksmų, tiek padarinių. Tai gali būti susiję su sveikatos būkle“, – svarstė VU Teisės fakulteto docentas.
Taip pat primenama, kad dėl dviejų jaunų merginų nužudymo 3 mėnesiams suimtas 29-erių B. Mikutavičiui buvo paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. Paaiškėjo, kaip jos metu vyras elgėsi.
Psichiatrinė ekspertizė reikalinga tam, kad būtų galima nustatyti, ar įtariamasis gali būti teisiamas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
Paaiškėjo, kaip elgėsi psichiatro konsultacijoje
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, B. Mikutavičiaus elgesys menkai skyrėsi nuo to, koks buvo sekmadienį, posėdžio Kauno apylinkės teisme metu, kur jam skirtas trijų mėnesių suėmimas.
Ar įtariamasis vyks į nusikaltimų įvykdymo vietas parodymų patikrinimui, Kauno apygardos prokuratūros atstovės teigimu, priklauso ne tik nuo psichiatrijos specialisto ar eksperto rekomendacijos, bet ir nuo kitų aplinkybių.
Pavyzdžiui, įtariamojo sutikimo duoti parodymus ir dalyvauti veiksmuose, jo sveikatos būklės, gynėjo parinktos taktikos, objektyvių aplinkybių ir pan.
Nepasinaudojo teise į skambutį
B. Mikutavičius kol kas nepasinaudojo ir teise į skambutį artimiesiems ar pažįstamiems.
„Jam pagal tvarką duota skambinimo galimybė, bet ja jis dar nebuvo pasinaudojęs. Turėjo vieną prašymą – paskambinti gynėjai ir juo pasinaudojo“, – teigia M. Kairys.
Prokuratūra šios neva B. Mikutavičiaus žinutės nevertina kaip jo gailesčio ar atsiprašymo.
„Siekiant panaudoti socialiniuose tinkluose esančią informaciją ikiteisminiame tyrime kyla iššūkių identifikuojant konkretaus profilio savininką / naudotoją, paskyros autentiškumą bei nustatant ratą asmenų, turinčių galimybę konkrečią paskyrą administruoti.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, asmens gailėjimasis ar atsiprašymai fiksuojami apklausų protokoluose, pateikiamuose dokumentuose ar kitais oficialiais būdais. Šiuo metu oficialiais būdais duomenų iš paties įtariamojo, jo gynėjo apie atsiprašymą prokuratūroje nėra gauta“, – komentarą pateikė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė.
