Lietuvoje pensijas gali gauti ne tik pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, tačiau ir kiti piliečiai, atitinkantys tam nustatytas sąlygas. Praėjusį balandį įvairaus tipo pensijų išmokėta virš 1 milijono. Tad kokios jos yra ir kokias išmokas galima gauti?
Kone populiariausia ir dažniausiai gaunama Lietuvoje yra senatvės pensija. Remiantis „Sodros“ šių metų balandžio duomenimis, šiuo metu šią pensiją Lietuvoje gauna 635,5 tūkst. žmonių.
Nuo 2026 m. Lietuvoje ir vyrai, ir moterys senatvės pensiją gali gauti sulaukę 65 metų. Toks yra pensinis amžius ir moterims ir vyrams. O vidutinė senatvės pensijos suma Lietuvoje siekia 745,3 eurus.
Tiesa, ši pensija kiekvienam piliečiui yra individuali ir priklausanti nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Balandžio mėnesio duomenimis, gyventojai turintys būtinąjį stažą, kuris 2026 m. siekia 34,5 metų, siekia 805 eurus, o neturintiems būtinojo stažo, ši pensija tesiekia 471,2 eurus. Palyginus su praėjusiais metais, vidutinė pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai siekė 718,7 eurų, o šio stažo neturint – 423,7 eurus.
Be to, Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga.
Gaunantiems pačias mažiausias pensijas gali būti mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2026 m. yra 468 eurai.
Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD).
Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro.
Jei žmogus nesukaupė net minimalaus stažo, tada jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija, kuri 2026 m. yra 261 euras.
Tiesa, sulaukus pensinio amžiaus, žmogui nebūtina išeiti į pensiją. Jis gali kreiptis dėl atidėtos pensijos. Atidėta pensija didinama 8 proc. už kiekvienus jos atidėjimo metus.
Į pensiją galima išeiti ir anksčiau
Antra vidutiniškai didžiausia išmokama pensija Lietuvoje yra išankstinė senatvės pensija, kurios vidutinė suma siekia 599,9 eurus.
Ši pensija žmogui gali būti skiriama, jei žmogus nedirba ir neturi pajamų, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus. Tačiau ji mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus.
Tiesa, šią pensiją gali gauti ir išimties tvarka, jei turite bent pusę būtinojo stažo senatvės pensijai ir esate motina, pagimdžiusi ir išauginusi iki 8-erių metų 5 ir daugiau vaikų. Taip pat jei ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose savo vaikus su negalia, ar vaikus, kurie neteko 60 proc. ir daugiau dalyvumo. Šią pensiją taip pat galite gauti, jei ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Svarbu paminėti ir tai, jog 2026 m. senatvės pensijos dydis dėl gautos išankstinės senatvės pensijos yra nemažinamas tiems asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus, o stažas buvo ne mažesnis nei 41 metai ir 3 mėnesiai.
Šių metų balandžio mėnesio duomenimis, išankstinė senatvės pensija buvo skirta 8,4 tūkst. gyventojų.
Negalios pensijas gauna per 100 tūkst. gyventojų
Šių metų balandžio mėnesio duomenimis, 117,7 tūkst. gyventojų gauna ir negalios (netekto darbingumo) pensiją.
Ją gali gauti gyventojai, kurie yra netekę 45 proc. ar daugiau dalyvumo ir turi sukauptą minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo gyventojo amžiaus (pavyzdžiui, jei esate 21-erių metų, minimalus stažas turi siekti 2 mėnesius, o jei esate 65-erių metų, minimalus stažas privalo siekti 15 metų).
Negalios pensijos dydis priklauso nuo Jūsų dalyvumo lygio, įgyto stažo, apskaitos vienetų skaičiaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Tarybos patvirtintų apskaitos vieneto vertės ir bazinės pensijos dydžių.
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai yra indeksuojami (keičiami) pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą koeficientą.
Jei turėdami negalią vis dar dirbate, naujas negalios pensijos dydis pradedamas mokėti nuo kalendorinių metų liepos mėnesio, o sausio 1 d. išmokama susidariusi pensijos nepriemoka.
Be to, jei asmuo yra netekęs 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir yra sukakęs senatvės pensijos amžių, ar yra netekęs 45 – 55 proc. dalvumo, jei jų gaunamų pensinių išmokų suma yra mažesnė nei minimalaus vartojimo poreikio dydis (468 eurai per mėnesį), turi teisę gauti ir pensijos priemoką
Negalios (netekto darbingumo) pensija gali būti skiriama nesulaukus pensinio amžiaus.
Be to, dalis gyventojų gali gauti ir šalpos negalios pensiją negalios pensiją, kuri skiriama asmenims, kuriems nustatyta sunki, vidutinė ar lengva negalia ir kurie neteko 45 proc. ar daugiau dalyvumo iki dienos, kada jiems sukako 24 metai arba traumą ar ligą, lėmusią dalyvumo netekimą, jie patyrė iki kol jiems sukako 24 metai (bet ne vėliau iki kol jiems sukanka 26 metai).
Jei asmenims yra nustatyta sunki negalia, jiems priklauso 2 šalpos pensijų bazių dydžiai, kurie siekia 522 eurus. Jei nustatyta vidutinė negalia – ši suma siekia 391,5 eurus, o asmenims su lengva negalia skiriamas 261 euras. Tiesa, šie dydžiai gali kisti priklausomai nuo asmens amžiaus, dalyvumo lygio, slaugymo statuso ir išaugintų vaikų skaičiaus.
„Sodros“ duomenimis, vidutinis negalios pensijos dydis siekia 467,8 eurus.
Be to, dalis gyventojų vis dar gauna ir seniau teiktą ir vadintą invalidumo pensiją, kurios vidutinis dydis siekia 561,8 eurus, o iš viso ją gauna 15,6 tūkst. gyventojų.
Pensijas gauna ir našliai bei našlaičiai
Antra dažniausiai gyventojams išmoka pensija yra našlių ir našlaičių pensija, kurią, balandžio mėnesio duomenimis, bendrai gauna 227,1 tūkst. gyventojų. Tiesa, tai yra ir pati mažiausia išmokama pensija, kurios vidutinis dydis tarp gyventojų siekia 79,6 eurus.
Gauti našlaičio pensiją, asmenys gali tada, kai mirė vienas arba abu tėvai. Ją gauti gali vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, vyresni nei 18 metų vaikai ir įvaikiai, jei jie nedarbingi arba iš dalies darbingi iki kol jiems sukako 24 metai (arba iki 26 metų pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingai dėl patirtos traumos ar ligos iki kol jiems sukako 24 metai) bei Vaikai ir įvaikiai, jeigu jie yra švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai.
Be to, norint gauti našlaičio pensiją, mirusysis taip pat turi būti įgijęs teisę gauti negalios arba senatvės pensiją bei būti sukaupęs minimalų stažą (priešingu atveju galima pretenduoti į šalpos našlaičio pensiją).
Našlaičio pensijos dydis priklauso nuo mirusio asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio.
Našlaičių pensijos dydis siekia 50 procentų pensijų bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Be to, jei našlaičių pensija skiriama dviem ar daugiau vaikų ir įvaikių, ji kiekvienam vaikui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 proc. viso mirusiojo turėtos pensijos bendrosios ir individualiosios dalies dydžio.
Tuo metu našlio pensiją gali gauti asmenys, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba per 5 metus nuo sutuoktinio mirties jie tapo nedarbingais arba iš dalies darbingais.
Be to, miręs sutuoktinis mirties dieną taip pat turėjo būti įgijęs negalios arba senatvės pensiją bei sukaupęs minimalų stažą.
Nuo 2026 metų našlių pensijos bazinis dydis – 46,46 eurų.
