Vakar vakare Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – eidamas 91-uosius metus mirė legendinis šokėjas, treneris ir gydytojas Česlovas Norvaiša. Apie šią netektį pirmadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje jautriai pranešė žinomas šokėjas Andrius Kandelis.
Kiek anksčiau, praėjusių metų rugpjūčio 19-ąją, Č. Norvaišos žmona, gydytoja ir nusipelniusi šokių trenerė Jūratė Norvaišienė minėjo 90-ąjį jubiliejų.
Tuomet naujienų portalui tv3.lt ji atskleidė, ką jai reiškia sulaukti tokios sukakties, taip pat dalijosi mintimis apie gyvenimą ir ilgametę santuoką su vyru Česlovu.
FOTOGALERIJA. 60 metų kartu gyvenantys Norvaišos: niekada negalvojome apie skyrybas
Gyvenimo patirtys, kurias brangina
Anksčiau paklausta, ką jai reiškia sulaukti 90-ies metų jubiliejaus, Jūratė šypsojosi – amžiaus ji neskaičiuoja ir su metais savo gyvenimo nesieja.
„Esu už tai, kad fizinis kūnas ir tavo „kompiuteris“, kuris yra smegeninėje, jie gana skiriasi. Labai priklauso nuo to „kompiuterio“, kiek tu gyvensi ir kaip jis darbuojasi“, – sakė ji.
Pasak Jūratės, gyvenimas – tarsi mokykla, kurioje žmogus privalo nuolat mokytis. Juk pasaulyje tiek daug dalykų, kurių iki galo nesuprantame, todėl juos atrasti ir pažinti yra be galo įdomu.
„Mes dažnai apsiribojame tik savo specialybe ar smulkmenomis, pasidomime poezija ar muzika, bet juk pasaulis nepaprastai įdomus – įvairios šakos, kryptys, atradimai. Visą gyvenimą mokausi. Iki šiol sekame medicinos naujienas, gauname mokslinių žurnalų iš Kanados“, – pasakojo ji.
Moteris juokavo, kad paros dažnai jai pritrūksta ir norėtų, kad para turėtų ne 24, o bent 25 valandas, nes visada atrodo, kad laiko per mažai.
Draugystė, virtusi ilgaamže santuoka
Jūratė ir Česlovas Norvaišos praėjusiais metais minėjo ir ypatingą sukaktį – net 65-erių metų bendro gyvenimo jubiliejų. Pasak Jūratės, juos sieja ne tik meilė, bet ir tvirta draugystė.
„Mes santuokoje visų pirma esame draugai“, – teigė ji.
Tąkart prisiminusi jų pažintį, moteris neslėpė šypsenos: „Pati jį išsirinkau. Pradžioje jis į mane net nežiūrėjo – mes abu mokėmės medicinos institute, toje pačioje grupėje. Dabar, žvelgdama atgal, galvoju: „Buvau tikrai protinga moteris.“
Auditorijoje, penktame kurse, apžvelgiau visus studentus. Galvojau: „Gal su tuo pabandyti, pažiūrėti, koks jis?“ Tarsi draugo ieškojau sau.
Buvo laikas, kai draugavau su vienu ar kitu kursioku, bet galiausiai supratau – kam dairytis aplink, jei šalia manęs, čia pat, yra toks šaunus, energingas, išradingas berniukas?“
Ši pažintis netruko peraugti į artimą ryšį, o draugystė tapo tvirtu jų santuokos pamatu, kuri tęsėsi daugiau nei šešis dešimtmečius. Jūratė pridūrė, kad šeima jai užima ypatingą vietą, o meilė vaikams, anūkams ir proanūkams įkvepia gyventi bei dalintis su jais savo patirtimi ir džiaugsmais.
FOTOGALERIJA. Legendinė šokėja Jūratė Norvaišienė atšventė Jubiliejinį Gimtadienį
Ilgalaikės santuokos paslaptis
Pasiteiravus apie ilgalaikės santuokos paslaptis, tąkart Jūratė atskleidė, kad dažnai renkantis gyvenimo partnerį pirminį vaidmenį iš pradžių atlieka potraukis.
Tačiau, pasak jos, po kelerių metų aistra dažniausiai nuslūgsta ir svarbiausi prioritetai susidėlioja kitur. Moteris sakė, kad tuomet svarbiausia tampa tai, ar šalia tavęs yra tikras draugas, ar tiesiog svetimas žmogus.
Jūratė pabrėžė, kad ilgalaikėje santuokoje pirmiausia reikia matyti padorų, nuoširdų ir neabejingą žmogų, kuris, kai prireikia, gali padėti ir palaikyti.
Taisyklės, kurių laikėsi nuo ankstyvos jaunystės
Jūratė pasakojo, kad nuo ankstyvos vaikystės visą laiką buvo aktyvi ir sportavo. Ji buvo sportinės gimnastikos Kauno miesto mokyklų čempionė, nuolat dalyvaudavo varžybose tarp mokyklų ir dažniausiai iš jų išeidavo nugalėtoja.
Vėliau Jūratė aktyviai užsiėmė irklavimu keturvietėje medicinos institute, o visa ši sportinė patirtis, pasak jos, padėjo ugdyti discipliną, ištvermę ir atsakomybę, kurios vėliau praverčia ir gyvenime, ir santykiuose.
„Suvaidino vaidmenį tas, kad aš lygiagrečiai su medicinos institutu mokiausi Juozo Gruodžio technikume vokalą. Tam, kad išsaugoti savo gerklę, užgrūdinti, pradėjau praustis nuo pusės po šaltu vandeniu kiekvieną rytą, o paskui ir visa lįsti po dušu“, – atskleidė pašnekovė.
Ji pasakojo, kad daugelį metų šią rutiną atlikdavo kiekvieną dieną, o vakare būtinai maudydavosi Nemune, nes gyvena šalia jo kranto.
Kita svarbi Jūratės taisyklė – emocijos. Ji pasakojo, kad jos širdyje nėra vietos neapykantai ar nemeilės jausmui, ir net tiems žmonėms, kurie niekada nepadarė nieko gero.
„Šitas jausmas man svetimas. Aš esu laiminga, kad manęs tai nekankina, nes labai dažnai žmonės save pradeda griaužti iš vidaus kažko pavydėdami ar jausdami antipatiją, matydami aplinkui tik tai, kas negerai. Šitas jausmas tave suėda iš vidaus ir, atrodo, tikrai prisideda prie tavo išvaizdos blogąja prasme“, – atskleidė moteris.
Ji išskyrė ir trečią taisyklę – išmiegoti septynias–aštuonias valandas per parą. Anot Jūratės, tai yra gyvenimo taisyklė, kurios mes turime laikytis šventai, nes švaistyti savo miegą nėra sveika.
„Ketvirta – smalsumas, noras pažinti. Reiškia, mūsų tas „kompiuteris“ yra tikrai labai galingas. <…> Psichologinis bendravimas su žmonėmis, kurie tau tinka, palankiai veikia psichiką. Kuo mažiau šiukšlių, tuo mažiau negatyvo tame „kompiuteryje“ – tuo yra sveikiau“, – pažymėjo pašnekovė.
Siunčia patarimą jaunajai kartai
Apibendrindama savo gyvenimo patirtį ir vertybes bei paklausta, kokį patarimą duotų jaunajai kartai, Jūratė atsakė nuoširdžiai:
„Patariu būti neabejingiems kitiems, šalia tavęs esantiems, empatiškiems. Ir sutikus kitą žmogų, pirma ieškoti, kas pas jį gražaus, kas tave traukia, į ką tau malonu žiūrėti. Tada tau gera pasidaro ir norisi bendrauti su tuo žmogumi.“
Šie paprasti, bet gilūs žodžiai primena, kad gerumas, atjauta ir gebėjimas pastebėti grožį kituose kuria ne tik prasmingus santykius, bet ir pilnavertį gyvenimą.
Jūratės patirtis ir šiluma įkvepia ne tik jos artimuosius, bet ir visą jaunąją kartą. Ji priminė, kad tikrosios gyvenimo vertybės slypi ne materialiuose dalykuose, o širdies gebėjime mylėti ir būti šalia kitų.
Mirė Česlovas Norvaiša
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vakar Lietuvos sportinių šokių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – eidamas 91-uosius metus, mirė legendinis šokėjas, treneris ir gydytojas Česlovas Norvaiša.
Apie šią netektį pirmadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje jautriai pranešė žinomas šokėjas Andrius Kandelis.
Įrašu vyras sutiko pasidalint ir su portalo tv3.lt skaitytojais.
„Šiandien Lietuvos sportinių šokių bendruomenė neteko ypatingo žmogaus. Į Anapilį iškeliavo Česlovas Norvaiša – treneris, mokytojas, įkvėpėjas ir tikra sportinių šokių legenda. Ačiū Jums už šokį, už įkvėpimą ir už viską, ką padovanojote Lietuvos šokių pasauliui. Ilsėkitės ramybėje“, – rašė A. Kandelis.
Nausėda pareiškė užuojautą
Užuojautą dėl Č. Norvaišos mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Netekome iškilaus meistro, kuris visą savo gyvenimą paskyrė sportiniams šokiams, Lietuvos šokių kultūros puoselėjimui ir jaunų sportininkų bei talentų ugdymui. Atminsime Č. Norvaišą kaip tikrą lyderį, kuris aplink save nenuilsdamas būrė sportą, šokį ir gyvenimą mylinčius žmones. Jo darbai ir idėjos dar ilgai gyvuos Lietuvos sportinių šokių bendruomenėje“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą Č. Norvaišos žmonai ir bendražygei Jūratei Norvaišienei, taip pat visiems artimiesiems, kolegoms bei mokiniams.
Sportinių šokių legenda
Č. Norvaiša gimė 1935 metais Šiauliuose, 1960 metais baigė Kauno medicinos institutą, dirbo Kauno onkologinio dispanserio chirurgu, Kauno radijo gamyklos sanatorijos „Banga“ vyriausiuoju gydytoju.
1963–1985 metais su žmona Jūrate Norvaišiene buvo Kauno profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių ansamblio šokėjai, nuo 1965 metų organizavo tarptautinį pramoginių šokių konkursą „Gintarinė pora“.
1967–1974 metais Č. Norvaiša dalyvavo pasaulio ir Europos pramoginių šokių čempionatuose, 1964–1974 metais tapo Lietuvos sportinių šokių čempionu.
Nuo 1974 metų kartu su J. Norvaišiene vadovavo sportinių šokių klubui „Sūkurys“, dirbo treneriu, kartu su žmona kūrė choreografijas dramos spektakliams.
Č. Norvaiša 1992–2000 metais buvo Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas.
1996 metais jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2005 metais Kūno kultūros ir sporto departamento I laipsnio ordinu su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde.
2017 metais J. ir Č. Norvaišos paskelbti Kauno miesto garbės piliečiais.
