Savaitgalį Kaune Seimo narys Ignas Vėgėlė surengė „Piliečių konferenciją“. Surinkęs „antisisteminius“, teistus ir kitokio plauko veikėjus, jis prabilo apie naują politinę jėgą. Ar I. Vėgėlė pakartos Remigijaus Žemaitaičio sėkmę?
Ekspertai neatmeta, kad tokia politinė jėga gali susikurti, bet abejoja jos sėkme.
„Tai, kad partija gali susikurti, yra realu, bet jos populiarumas ir tvarumas, aišku, yra su dideliu klaustuku“, – sako Klaipėdos universiteto (KU) politologas Ainius Lašas.
„Sėkmės perspektyvų tam visiškai nematau, kadangi ponas Vėgėlė, manau, nėra pakankamai charizmatiškas lyderis ir, jeigu jis norėjo kažką nuveikti, reikėjo veikti pradėjus darbą Seime – aktyviai ar net rinkiminės kampanijos metu, o nes šlietis prie Karbauskio, eiti su kitomis partijomis ir t. t.“, – komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas.
Kuo sudomintų nauja Vėgėlės partija?
Anot A. Lašo, problemos, kurias konferencijoje kėlė I. Vėgėlė, gali sutelkti tam tikrą elektoratą, bet apie tuos pačius dalykus kalba ir kitos partijos (pavyzdžiui, tie patys „valstiečiai“).
„Aš mačiau tris punktus, dėl kurių jie gali tarsi bendrai sutarti: vienaip ar kitaip įgalinti referendumą kaip žmonių sprendimo įrankį politikoje; antras momentas – tradicinė šeima; trečias momentas – nuimti bet kokius apribojimus žodžio laisvei. Žodžiu, kad iš esmės būtų galima šnekėti ką nori, kaip nori, apie ką nori.
FOTOGALERIJA. Kandidato Igno Vėgėlės štabas
Tai yra kažkoks tai pagrindas, bet jis toks pakankamai bendrinis, išplaukęs. Kalbant apie tradicines vertybes ir šeimą, tai jau girdėta, ir kitos partijos, tarkime, tie patys „valstiečiai“ ar „Nemuno aušra“, turi panašias nuostatas. Turint tai omenyje, akivaizdu, kad bus sunku įkurti kažką tokio, kas pakonkuruotų su ta pačia „Nemuno aušra“, – kalba A. Lašas.
Nors į konferenciją susirinko publika, jau išbandžiusi savo jėgas rinkimuose (pavyzdžiui, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus) arba ne vienerius metus buvę politikoje (Petras Gražulis), politologo vertinimu, susikūrus naujai partijai, būtų sunku susitarti ne tik dėl aptariamų temų, bet ir dėl pozicijų partijos viduje.
Kita problema būtų surinkti balsus rinkimuose. Nors I. Vėgėlė tikino, esą į 2027 metų savivaldos rinkimus nesitaiko.
„Keli procentai bus garantuoti, bet tų kelių procentų šiuo atveju nepakaks. Ypač turint omenyje, kad jau dabar tas laukas nėra tuščias, o šis naujas darinys nieko labai originalaus nesiūlo“, – pastebi A. Lašas.
Kita vertus, vienas dalykas I. Vėgėlės partiją išskirtų iš kitų – tai suvereniteto tema. Kadangi „Piliečių konferencijoje“ keltas klausimas, ar teiginys, kad suverenitetas priklauso tautai, netapo tik deklaracija, A. Lašas daro prielaidą, kad norima nuleisti referendumo kartelę ir pan.
„Tai būtų galbūt originaliausias punktas jų pradinėje programoje, bet jo tikrai nepakanka, kad galėtų mobilizuoti rinkėjus ir gauti pakankamai balsų“, – priduria politologas.
Vėgėlės populiarumas sumažėjo
Buvęs Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė populiarumą užaugino per koronaviruso pandemiją, pasisakęs prieš galimybių pasą ir kitus pandemijos ribojimus.
Į politiką jis pasuko 2024 metais. Tų metų gegužę jis dalyvavo prezidento rinkimuose (juose liko trečias), o rudenį kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatavo į Seimą ir buvo išrinktas.
Visgi I. Vėgėlės populiarumas, nepaisant neblogo pasirodymo prezidento rinkimuose, nepaaugo ir net sumažėjo, pastebi kalbinti ekspertai.
„Prieš porą metų, matyt, dar buvo iliuzijų ar vilčių, kad Vegelė yra dėmesio vertas lyderis, bet po kelerių metų Vėgėlė, manau, prarado tą potencialą, kurį turėjo iš pradžių“, – pažymi B. Ivanovas.
Apklausų duomenimis, I. Vėgėlės populairumas ėmė kristi dar 2022 m. 2024-aisiais, prieš prezidento rinkimus, jis kiek pakilo, bet po to vėl ėmė smukti.
„Šiuo atveju pamatysime, ar jis sugebės kažkaip išsikapstuoti sau atskirą erdvę, bet kol kas jis yra, sakyčiau, kitų partijų šešėlyje. Šitai partijai, jeigu ji būtų tokios sudėties, kokia dabar atrodo, daugiau 5 proc. neprognozuočiau“, – sako A. Lašas.
Įvardijo, kuo Vėgėlė skiriasi nuo Žemaitaičio
Remigijui Žemaitaičiui įkūrus „Nemuno aušrą“, prognozės taip pat nežadėjo ilgo partijos gyvenimo. Visgi partija padarė gerą pradžią ir jau per pirmuosius savo rinkimus 2024 m. užsitikrino 20 mandatų Seime bei pateko tarp valdančiųjų.
Ekspertai pastebi, kad „Nemuno aušros“ sėkmę lėmė būtent jos lyderio R. Žemaitaičio darbas ir jo charakterio savybės. Šių dalykų, anot pašnekovų, I. Vėgėlė neturi tiek, kad pakartotų „Nemuno aušros“ sėkmę.
„Žemaitaitis yra profesionalus populistas, kuris politikoje beveik 20 metų. Jis mėtytas ir vėtytas, netingi dirbti. Komunikaciją jis įvaldęs tobulai, veikia nuosekliai, turi politinę intuiciją ir tai jam labai padeda.
O Vėgelė, manau, yra nemaža priešingybė Žemaitaičiu. Jis toks labiau lyderis intelektualas, bet mūsų politikoje tokiems lyderiams mažai vietos. Reikia dantų ir nagų, reikia darbo su rinkėjais – netingėti palakstyti nuo durų iki durų ir panašiai“, – komentuoja B. Ivanovas.
A. Lašo vertinimu, „Nemuno aušros“ sėkmę 2024 m. Seimo rinkimuose lėmė dar ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės. Viena iš tokių – erdvė populizmui: po koronaviruso, migrantų krizės ir kitų neramumų dalis visuomenės buvo nusivylę konservatorių valdžia ir (ar) demokratija apskritai, todėl reikėjo alternatyvos.
„Tos erdvės užimtumas buvo ribotas, veikė tie patys žaidėjai, bet stipresnio vieneto nebuvo. Šiuo atveju Žemaitaitis pasidarė tikrai nemažą įdirbį, t. y. prieš rinkimus skyrė labai daug dėmesio ir važiavo į regionus kalbėtis su žmonėmis“, – primena A. Lašas.
Antra aplinkybė, A. Lašo vertinimu, buvo laikotarpis po jau minėtų krizių, kas lėmė naujos, alternatyvios politinės jėgos poreikį.
„Žmonės ieškojo alternatyvos konservatorių valdžiai. Kadangi pas mus švytuoklė visada juda iš kairės į dešinę arba iš pozicijos į opoziciją, šiuo atveju konservatoriams buvo ieškoma opozicija. Ne be reikalo ir pats Žemaitaitis nuolatos kritikuodavo konservatorius – jis save bandė parodyti kaip alternatyvą jiems“, – komentuoja A. Lašas.
Vizitai pas rinkėjus – ar jie veikia?
R. Žemaitaičio vizitai pas rinkėjus mažuose miesteliuose ir kaimuose jau tapo lengenda. Vieni pabrėžia, kad taip ir turi dirbti politikai, kiti tvirtina, kad ne visada tokia taktika veikia, esą didžiosios partijos, tokios kaip konservatoriai ar socialdemorkatai, turi lojalius rinkėjus, kurių įtikinėti nereikia.
Visgi ekspertai pabrėžia, kad gyvas pokalbis su rinkėjais yra vienas iš geriausių būdų pelnyti potencialus balsus.
„Politiniame lauke tiesioginis pokalbis su rinkėjais yra auksinis rinkėjų įtikinimo ir pritraukimo standartas. Tai yra geriausia, ką galima padaryti, nes tu turi tiesioginį ryšį su savo rinkėju. Tu jam gali perduoti ne tik žinutę, bet ir emociją, gali išklausyti jį, atsakyti į klausimus. Tas kontaktas yra turbūt pats optimaliausias“, – pabrėžia A. Lašas.
Su tuo sutinka ir B. Ivanovas, tačiau pakartoja, kad I. Vėgėlė neturi tiek charizmos, kaip R. Žemaitaitis, todėl vargu, ar pradėjęs važiuoti per kaimus I. Vėgėlė susilauktų tokio pat susidomėjimo.
„Reikalingas lyderis, kuris turėtų nagus ir dantis bei aistrą politikoje. Pavyzdžiui, žiūrint Vėgelę, aš matau jo puikią vidinę ramybę, bet tuo pat metu aš nematau aistros. Jis nėra aistringas lyderis. Ne Lietuvos sąlygomis būti tokiu ramiu, tarsi Katarsio apimtu, lyderiu“, – komentuoja politologas.
„Ant kitų, kuriuos tu subūrei, nugaros iš šitos vietos neišvažiuosi. Turi dirbti pats. Jis, matyt, tikisi subūręs kažkokią grupę rasti, kas dirbs. Nežinau, ar pasiteisins tokia jo taktika“, – įžvalgomis dalijasi jis.
Vėgėlė ragino „įveikti politinę sistemą“
Sekmadienį Kauno Žalgirio arenos Amfiteatro salėje parlamentaras I. Vėgėlė surengė „Piliečių konferenciją“. Joje kalbėjo, kad įveikti užsidariusią ir ryšį su tauta praradusią politinę sistemą galima tik kuriant politinę jėgą.
I. Vėgėlė aiškino, kad idėja kartu su kolegomis surengti tokį renginį kilo lyg atkartojant ar prisimenant 1917 metų Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinkta Lietuvos Taryba, 1918 metų vasario 16 dieną paskelbusi valstybės nepriklausomybę.
„Didysis Vilniaus Seimas, Lietuvių konferencija ir vėlesni veiksmai, pasitelkdami demokratijos, pasitelkdami tolerancijos, pasitelkdami bendro susitelkimo idėjos įrankius, leido pasiekti tuo metu, atrodė, neįmanomo. Ir tai, ką mes pasiekėme tuomet, buvo iškovota ne tankais, ne tanketėmis, o diplomatinėmis priemonėmis, susitelkimu, išmintimi. Taip ir šiandien mums pasitelkus įrankius – šituos įrankius – aš norėčiau pasiūlyti kartu su savo bendražygiais, kurie šią konferenciją organizavo, pasitelkti juos ir „Piliečių konferencijoje“ pakviesti telktis“, – susirinkusiems Kaune kalbėjo I. Vėgėlė.
Jis teigė neplanavęs „tokio didžiulio susidomėjimo“ ir dėkojo atvykusiems. Žalgirio arena, kaip teigė, pasirinkta neatsitiktinai, dėl simbolikos. I. Vėgėlė priminė 1410 metų Žalgirio mūšį, kai „susitelkę ir kitas tautas sutelkę lietuviai įveikė savo ilgametį priešą“.
„Susitelkę mes, manau, galime įveikti ir politinę sistemą, kuri, deja, šiuo metu yra labai uždara ir užsidariusi nuo visos tautos ir nuo kiekvieno mūsų“ – dėstė jis.
Renginyje kalbėjo kunigas Robertas Grigas, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė, buvusi mokyklos direktorė Antanina Strumilienė, režisierė Hana Stanislava Šumilaitė, organizacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose“ vadovas Kęstutis Žalys, ekonomistė, buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė.
Taip pat prieštaringai vertinama žurnalistė Rūta Janutienė, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, europarlamentaras Petras Gražulis ir kiti. Renginį transliavo „Komentaras TV“ ir „OpTV“.
Konferencijos dalyvių buvo prašyta sudalyvauti apklausoje ir atsakyti į penkis klausimus su atsakymų variantais: „Konstitucijos 2-ajame straipsnyje nustatoma, kad suverenitetas priklauso tautai. Ar šis imperatyvas netapo tik deklaracija?“, „Lietuva ir jos žmonių interesai privalo būti vienintelis valdžios veikimo tikslas?“, „Gender ideologijos propaganda turi būti sustabdyta ir puoselėjama šeima, kaip vertybė?“, „Ar Lietuvoje žmonės bijo viešai išsakyti savo nuomonę?“ ir „Būtina telktis esminėms politinės sistemos reformoms?“.
Bręsta nauja politinė jėga?
Savo kalboje I. Vėgėlė kalbėjo apie geopolitinę situaciją, vertybinę padėtį, užsiminė apie nuteisto pedofilo Jeffrey Epsteino failus, Kapčiamiesčio poligoną, stiprinamą socialinių tinklų cenzūrą, apie tiek išsigimusią politinę sistemą, kad „Seimo nariai dirba iš kalėjimų, nuteistos politinės partijos vadai užima aukščiausius politinius postus“, o valstybės tarnyba pradedama sieti ne tik su milijoniniais kyšiais, bet ir su aukso luitais, kontrabandinėmis cigaretėmis ir narkotikais. Valdžia esą prarado ryšį su tauta, žemina ją.
Parlamentaro teigimu, yra du pasirinkimai: užsisklęsti buityje ir likti visų viešųjų procesų nuošalyje arba nedelsiant veikti telkiantis.
„Tik kartu susitelkę galime atsilaikyti, tik kartu susitelkę galime pasipriešinti sunaikinimui. Jie žino mus, kurie kovoja už krikščioniškas vertybes, už laisvę, už taiką, už tiesą, ir mūsų jie nebeužmirš. Neapsigaukime iliuzija, kad tylėjimas atneš ilgai lauktą ramybę. Ji bus laikina iki tol, kol sugrįš valstybinis teroras.
Juk, mieli kolegos, sąrašai jau sudaryti – apie tai atvirai kalba valdžios saugomi tariami ultra patriotai. Veikti reikia dabar. Vienintelis veikimo vektorius yra telktis, nes tik susitelkę galime įgyti jėgą ir galią. Politinė sistema yra sukonstravusi gynybinį mechanizmą taip, kad veikimas galimas tik kuriant politinę jėgą“, – renginyje sakė I. Vėgėlė.
Renginyje paskelbtas „Telkties Lietuvai manifestas“. Jame be kita ko numatoma sukurti Telkties komitetą, vienijantį šiam manifestui pritariančių organizacijų ir bendruomenių atstovus.
Buvęs Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė populiarumą užaugino per koronaviruso pandemiją, pasisakęs prieš galimybių pasą ir kitus pandemijos ribojimus.
Į politiką jis pasuko 2024 metais. Tų metų gegužę jis dalyvavo prezidento rinkimuose (juose liko trečias), o rudenį kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatavo į Seimą.
Šiuo metu jis dirba parlamento Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje.
Neoficialios kalbos apie tai, kad I. Vėgėlė gali kurti naują politinę partiją, sklando jau kurį laiką. Neseniai naujienų portalas „Lrytas“ skelbė, kad, šaltinių duomenimis, I. Vėgėlė mezgė derybas su Artūro Zuoko vadovaujama Centro dešinės sąjunga dėl to, jog galėtų perimti pirmininko postą.
