Lietuvoje šimtmečius laidotuvių tradicijos buvo gerbiamos ir branginamos – per atsisveikinimą susirinkusieji vilkėdavo juodai, šarvojimas vykdavo namuose ir trukdavo bent tris dienas. Vis tik bėgant laikui šios tradicijos pradėjo keistis ir tai, kas anksčiau atrodė neįprasta, šiomis dienomis virsta kasdiene praktika.
Naujienų portalui tv3.lt apie dabartines laidojimo tradicija ir įdomiausius atsisveikinimus sutiko prabilti Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.
FOTOGALERIJA. Laidotuvės
Laidotuvės tampa vis labiau individualizuotos
Pagrindinė tendencija, kurią iš praktikos šiuo metu mato direktorė, yra individualizuoti atsisveikinimai. „Laidotuvės vis dažniau tampa jautriu velionio asmenybės atspindžiu“, – mintimi dalijosi ji.
Pasak J. Sprainaitienės, pastebima, kad laidotuvių metu formalios tradicijos keliauja į antrąją vietą, o pirmenybė suteikiama artumui ir tikrumui.
„Mažėja nerimo dėl to, „ką pasakys kiti“, o svarbesnis tampa klausimas, kaip iš tiesų norime atsisveikinti“, – aiškino pašnekovė.
Anot direktorės, šiuo metu vis dažniau velioniui yra parenkami jam patikę drabužiai, jų spalvos, o salėse skamba pamėgta muzika, nepaisant to, gedulinga ji ar ne.
Taip pat neretai pasirenkama ekrane rodyti velionio fotografijas arba sukurti trumpą vaizdo įrašą, parodantį velionio gyvenimą.
„Šarvojimo salėse siekiama sukurti jaukią, žmogui artimą atmosferą. Atsiranda asmeniniai daiktai, simboliai, gyvenimo istoriją atspindintys akcentai“, – įvardijo ji.
Prabilus apie atsisveikinimų trukmę, J. Sprainaitienė paaiškino, kad dažniausiai dvi dienas žmogus yra šarvojamas, o trečiąją laidojamas.
Pasak jos, pirmoji para skiriama pasiruošimui, antroji atsisveikinimui, o trečioji palydėjimui į paskutiniąją kelionę.
„Ši struktūra iš esmės nesikeičia, tačiau pats atsisveikinimo turinys tampa lankstesnis ir labiau pritaikytas artimųjų poreikiams“, – paaiškino ji.
Vis daugiau dėmesio per atsisveikinimus skiriama tvarumui
Dar viena įžvalga, kuria pasidalijo laidojimo rūmų direktorė, buvo dažnėjantis kremavimo pasirinkimas.
Anot jos, šis pasirinkimas taip pat yra pagarbus, lygiavertis tradiciniam laidojimui bei suteikiantis daugiau laisvės ir individualumo.
„Kremavimas nėra šaltesnis ar mažiau prasmingas būdas, kartais net priešingai, jis dažnai leidžia sukurti itin jaukią, asmenišką ceremoniją.
Vilniuje turime savo krematoriumą („Cremains“), kartais atsisveikinimas vyksta ir ten, nes ten taip pat turime modernias naujas šarvojimo sales“, – paaiškino pašnekovė.
J. Sprainaitienė įvardijo ir dar vieną naujovę – vis dažniau žmonės susidomi tvariais laidojimo sprendimais.
„Mūsų laidojimo rūmai gali pasiūlyti lininius drabužius, ekologiškus karstus bei greitai suyrančias urnas. Šie pasirinkimai leidžia atsisveikinti pagarbiai, kartu galvojant ir apie aplinką“, – teigė ji.
Velioniai – su ryškiais makiažais ir kailiniais
Pasiteiravus pašnekovės, ar praktikoje tenka susidurti su įdomiais, neįprastais klientų prašymais, ji paaiškino, kad jų laidojimo rūmuose šarvojami įvairių kultūrų ir tikėjimų žmonės, tad tai, kas mums gali būti neįprasta, kitose kultūrose normalu.
Pasak jos, vienas iš dažnesnių prašymų yra įdėti tam tikrus daiktus į karstą. Šie daiktai – asmeniniai, neretai atspindintys velionio asmenybę.
„Artimieji kartais prašo į karstą įdėti velioniui brangių asmeninių daiktų: šukas, akinius, knygą, cigaretes ar net lūpdažį. Mums tai nėra keista, tai natūrali atsisveikinimo dalis, padedanti artimiesiems išreikšti ryšį su išėjusiuoju“, – pasakojo ji.
O štai su kai kuriais prašymais susiduriama gana retai: „Retesni, bet labiau pastebimi atvejai, kai velionis prašomas aprengti neįprastais drabužiais, pavyzdžiui, kailiniais, arba parenkamas ryškesnis makiažas, skrybėlė. Tokie sprendimai visada kyla iš noro atspindėti žmogaus asmenybę.“
J. Sprainaitienė aiškino, kad jai pačiai vienas labiausiai įsiminusių atvejų buvo tuomet, kai velionio žmona rūpinosi visomis laidotuvių detalėmis, tačiau į atsisveikinimą neatvyko nė vienas žmogus.
Ji pasakojo, kad velionis visą parą buvo šarvojamas, degė žvakės, tačiau į paskutiniąją kelionę jį palydėjo tik laidojimo rūmų darbuotojai.
„Tokios situacijos primena, kaip svarbu kiekvienam žmogui suteikti orią ir pagarbią palydą, nepriklausomai nuo aplinkybių“, – aiškino ji.
Vis tik J. Sprainaitienė pridėjo, kad Lietuvoje laidojimo tradicijos keičiasi lėtai, o pagarba velioniui, rimtis ir dėmesys artimiesiems išlieka pamatinėmis vertybėmis.
Patys prabangiausi atsisveikinimai siekia keliolika tūkstančių eurų
Pokalbio pabaigoje laidojimo rūmų direktorė atskleidė, kad kartais atsisveikinimai išsiskiria savo kaina. Anot jos, kai kurie iš jų – itin prabangūs.
Pasak pašnekovės, laidotuvių kaina visuomet priklauso nuo artimųjų pasirinkimų ir pageidaujamų paslaugų apimties.
„Esame organizavę atsisveikinimus, kuriuose vienu metu grojo keli skirtingi atlikėjai – violončelė, smuikas, gitara, arfa. Galima sakyti, tai lyg subtilus, velioniui skirtas koncertas“, – nurodė J. Sprainaitienė.
Ji pasakojo, kad taip pat susiduriama su atvejais, kai artimieji prašo užtikrinti papildomą saugumą, tad tokiais atvejais laidojimo rūmai kreipiasi į apsaugos bendroves.
Kitais atvejais artimieji prašo, kad visą parą budėtų medikai su greitosios pagalbos automobiliu. Šie prašymai taip pat gali būti išpildyti.
„Taip pat kuriami filmai apie velionio gyvenimą, naudojamos išskirtinės dekoracijos, o palaikų parvežimui iš užsienio kartais tenka organizuoti net privatų skrydį“, – aiškino ji.
Anot J. Sprainaitienės, tikslias tokių atsisveikinimų sumas įvardinti sudėtinga, tačiau jos gali siekti net keliolika tūkstančių eurų.
„Viskas priklauso nuo konkrečių šeimos lūkesčių ir norų“, – paaiškino ji.
