Praėjus 100 dienų nuo Roberto Kauno atėjimo į krašto apsaugos ministro postą, jis pristato, ką įsigys ir statys Lietuva, kad pasiruoštų dienai X.
R. Kaunas įvardijo, ką per 100 dienų nuveikė ministro poste. Pirmasis darbas – Rūdninkų karinio miestelio II etapo įgyvendinimas.
„Visi puikiai žinome, kad NATO partnerių buvimas Lietuvoje (turiu mintyje vokiečius ir amerikiečius) yra svarbus Lietuvos gynybos kontekste. Ir tai yra daug tvirtesnis ženklas ir įsipareigojimas nei sutartys“, – teigė ministras.
„Šiandien mes jau turime NATO aljanso partnerius Lietuvoje fiziškai. Vokietijos brigados karių kiekis Lietuvoje palaipsniui auga, taip užtikrinant mūsų šalies saugumą“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, II projekto etapas vyksta kaip suplanuota ir „be jokių indikacijų, kad yra kažkas negerai“.
Anot R. Kauno, I projekto etapas, planuojama, baigsis 10 mėnesių anksčiau.
Lietuvai – „Leopard“ tankai, pėstininkų kovos mašinos
Lietuva taip pat siekia gaminti „Leopard“ tankus. Tai irgi buvo vienas iš R. Kauno ministerijos darbų.
„(Šis projektas – red. past.) Leidžia Lietuvoje pradėti karinės įrangos gamybą ir laiku užsitikrinti tankų turėjimą Lietuvoje. Kartu su partneriais vokiečiais mes toje vietoje darbuojamės ir viskas atrodo teisinga“, – sako R. Kaunas.
Be to, anot R. Kauno, pasirašyta sutartis dėl tiltatiesių įsigijimo.
„Tiek brigada, tiek divizija turi gebėti judėti, būti mobili. Tad visa inžinerinė technika užsakoma ir bus pristatyta laiku“, – pabrėžė ministras.
Taip pat – pradėti veiksmai dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo.
„Esame kaip ir CV90 programoje. Kaip ir visa Europa, turime iššūkių dėl įrangos pristatymo laiku. Apie tai diskutuojama, nes finansines eilutes mes turime, investicijas mes užtikrinti galime, tačiau reikalaujame iš gamintojų pristatymo laiku“, – kalbėjo R. Kaunas.
Anot ministro, vyksta ir savaeigių haubicų „Caesar“ įsigijimas. „Procesas nėra užstrigęs, viskas yra tvarkoje“, – patikino R. Kaunas.
Turėsime oro gynybos sistemų
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, buvo kalbama, kad Lietuva neturi stiprios oro gynybos. R. Kauno teigimu, šiuo metu įsigyjamos oro gynybos sistemos, tokios kaip MSHORAD ir NASAMS. Pastarosios į Lietuvą turėtų atvykti dar šiais metais.
„Įsipareigojimai didinti oro gynybos užtikrinimą taip pat yra mūsų darbalaukyje. Šalia divizijos, šalia Vokietijos brigados, šalia priimančiosios šalies paramos, be abejo, yra oro gynybos akcentas“, – komentavo ministras.
Bene didžiausias R. Kauno galvos skausmas – poligonai, dėl kurių ministerija susilaukė didžiulio gyventojų pasipriešinimo. Visgi darbai jau suplanuoti, o įstatymo projektas dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono plėtimo jau yra rengiamas.
„Pavasario sesijoje bus pateikta Seime“, – nurodė R. Kaunas.
Primename, kad valdžia jau numatė, kaip ir kam atlygins už išperkamas sodybas, kurios paklius į Kapčiamiesčio poligono teritoriją.
Lietuva gavo 6,4 mlrd. paskolą gynybai
Anot R. Kauno, Lietuva planuoja, kaip reikėtų atlyginti žalą gyventojams incidentų atveju, pavyzdžiui, įskridus neaiškiams dronui iš kitos šalies. Ministro teigimu, šiuo klausimu ministerija „juda su įstatymų projektais“.
„Lenkai ir estai šiuo klausimu yra priekyje, tai mes mokomės iš geriausių“, – kalbėjo R. Kaunas.
Neskaitant to, Baltijos šalys sutarė sukurti bendro karinio mobilumo erdvę.
„Kodėl tai yra svarbu? Tai yra galimybė karinei technikai judėti greitai, kai yra toks poreikis. Viso biurokratinės procedūros yra sutrumpintos iki valandų ar dienos klausimo“, – teigė R. Kaunas.
„Nelaukdami Europos Šengeno sprendinio, mes atliekame namų darbus ir jau turime pasiruošę reikiamus procesus“, – patikino jis.
Tam, kad įsigytų norimą techniką, Lietuva pasisikolino poinigų pagal Europos saugumo veiksmų programą (SAFE). Anot R. Kauno, Lietuva „ypač geromis lengvatinėmis sąlygomis“ gavo daugiau nei 6,4 mlrd. eurų paskolą.
„Tai leidžia mums tęsti projektus, užtikrinti finansavimą tiek divizijai, tiek oro gynybai, tiek kitiems projektams“, – kalbėjo ministras.
Be karinės technikos ir infrastruktūros svarbus ir pilietinis pasipriešinimas. R. Kauno teigimu, tam „planai yra ir sukurti, ir vystomi“.
„Tai yra tiesiog mūsų visų piliečių supratimo, kodėl mes turime ginti savo valstybę, nuo ko mes turime ginti savo valstybę ir kokios grėsmės kyla mūsų valstybei didinimas ir tikslinimas“, – komentavo R. Kaunas.
Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionalinės saugumo strategijos projektui
Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionalinio saugumo strategijos projektui, kuriam anksčiau buvo pritarusi ir Valstybės gynimo taryba (VGT) su keliais pasiūlymais dėl projekto papildymo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Krašto apsaugos ministerija (KAM), atsižvelgusi į Valstybės gynimo tarybos vasario mėn. pradžioje pateiktus siūlymus, patikslino ir papildė bei su kitomis suinteresuotomis institucijomis suderino projekte esančias nuostatas. Atlikti pakeitimai, kurie buvo išsamiai pristatyti šiandien LRV posėdyje, padės dar aiškiau apibrėžti valstybės saugumo stiprinimo kryptis ir prioritetus.
Artimiausiu metu Nacionalinio saugumo strategijos projektas bus pateiktas svarstyti Seimui pavasario sesijoje.
Nacionalinio saugumo strategija yra kertinis valstybės saugumo politikos pagrindas – jame nustatomos Lietuvos saugumo kryptys bei svarbiausi nacionalinio saugumo įgyvendinimo prioritetai. Ši strategija peržiūrėta ir atnaujinta įvertinus iš esmės pakitusią saugumo situaciją regione ir platesnėje aplinkoje.
Dokumente daugiausiai dėmesio skiriama visapusiškam gynybinių pajėgumų stiprinimui, valstybės atsparumo didinimui, aktyvesniam visuomenės įsitraukimui bei pasirengimui galimoms krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms.
Įvardijo gynybos prioritetus
Nacionalinio saugumo strategijoje atliepiami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai ryšiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų vystymas.
Šiame dokumente įtvirtinamas Valstybės gynimo tarybos patvirtintas įsipareigojimas iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. BVP, toliau užtikrinant tinkamą finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančią paramą Ukrainai.
Pabrėžiama, kad NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka kertinis mūsų valstybės saugumo garantas. Todėl Lietuva toliau nuosekliai sieks užtikrinti reikšmingą sąjungininkų karinį buvimą bei sėkmingą Vokietijos brigados priėmimą.
Taip pat, vertindama dvišalio bendradarbiavimo su JAV svarbą, Lietuva sieks plėtoti ryšius gynybos, pramonės, kibernetinio saugumo, technologijų, energetikos, demokratijos, žmogaus teisių sklaidos ir kitose srityse.
Lietuva toliau kurs ir stiprins bendraminčių koalicijas ir regioninius, taip pat parlamentinius formatus, kurie prisideda prie Lietuvos ir partnerių saugumo. Tarp jų – Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje iniciatyva (E-PINE), JAV ir Baltijos šalių strateginis dialogas (USBD), Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetas (NB8), Bukarešto 9 NATO rytinio flango šalių grupė, NATO Parlamentinė Asamblėja, Baltijos šalių, Liublino trikampio, Trijų jūrų iniciatyvos veikla.
Strategijoje taip pat akcentuojama būtinybė skatinti inovatyvią, atsparią ir į strateginius valstybės poreikius orientuotą gynybos pramonę užtikrinant transatlantinį bendradarbiavimą, užsienio ginkluotės tiekėjų diversifikaciją bei nacionalinės gynybos pramonės sąveiką su Lietuvos kariuomene.
Daug dėmesio – karinių pajėgumų vystymui
Karinių pajėgumų vystymas išlieka vienu iš nacionalinių prioritetų. Lietuva ir toliau daugiausiai dėmesio skirs Lietuvos kariuomenės I-osios divizijos ir ją įgalinančių vienetų vystymui bei Lietuvai priskirtų NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimui.
Lietuva taip pat sieks stiprinti oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą ir gynybą, didinti elektromagnetinės kovos pajėgumus bei užtikrinti naujos kartos ryšių ir informacinių sistemų plėtrą.
Daug dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai. Vertindama šiuolaikines grėsmes kritinei šalies infrastruktūrai ir gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės funkcijų tęstinumui, Lietuva sieks didinti saugumą ir atsparumą stiprindama šalies energetinį savarankiškumą, apsaugą nuo hibridinių grėsmių, kibernetinį saugumą bei plėtodama bendradarbiavimą su sąjungininkais, ypač regioniniuose formatuose.
Visuotinė gynyba yra Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindas, apimantis valstybės ir savivaldybių institucijas, privatų ir nevyriausybinį sektorius bei piliečius kartu su sąjungininkais vykdant ginkluotąją gynybą. Siekdama toliau nuosekliai vystyti civilinės gynybos koncepciją, Lietuva stiprins valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijas, atsparumą ir pasirengimą.
Dokumento rengimo procese dalyvavo LR Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, visų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai.
Procesas buvo koordinuojamas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais, taip pat buvo surengtos šešios viešosios konsultacijos su visuomene bei suinteresuotomis grupėmis – akademinėmis, saugumo srities, regioninėmis ir kitomis bendruomenėmis.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
