Seimo vadovas suabejojo atskleistų įrašų patikimumu
Seimo darbo grupei užbaigus LRT valdysenos pertvarkos projektą, politinę darbotvarkę netikėtai užgožė kitas klausimas – galimo „Nemuno aušros“ partijos finansavimo skaidrumas. Nors oficialiai diskusijos centre turėjo būti visuomeninio transliuotojo tarybos sudėtis, generalinio direktoriaus atleidimo tvarka ir naujos valdybos steigimas, viešojoje erdvėje daug daugiau dėmesio sulaukė informacija apie galimai abejotinas partijos narių įmokas.
Komunikacijos specialisto Karolio Žukausko atliktas eksperimentas, kurio metu buvo skambinama „Nemuno aušros“ atstovams ir teiraujamasi apie galimybę perduoti pinigus kaip nario mokestį, sukėlė rimtų klausimų. Esmė – ar galėjo egzistuoti praktika, kai grynieji pinigai būdavo perduodami partijos nariams, o šie juos įnešdavo kaip savo asmeninį nario mokestį, taip galimai apeinant finansavimo skaidrumo principus. Viešojoje erdvėje net iškelta prielaida, kad panašus modelis galėjo būti taikytas ir per rinkimų kampaniją.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas tokias praktikas vertina neigiamai ir ragina neskubėti daryti politinių išvadų, kol nėra oficialių tyrimų rezultatų. Jis teigė:
„Aš manau, kad tai yra negerai. Tai turėtų išsiaiškinti atitinkamos žinybos. Man kelia labai didelę abejonę, kad kažkas vienas gali išsiaiškinti, o specialiosios žinybos, kurioms mes skiriame didelius pinigus, šito nepastebi.
Tai aš manau, kad mes tikrai turėsime pokalbį ir su tais vadovais, atsakingais žmonėmis, kad jie labai aiškiai pasakytų, nes dabar mes girdime vieno žmogaus nuomonę, kuris kartais paskambina, apsimeta kitų vardu. Ir mano kai kurių darbuotojų vardu buvo apsimetęs. Tai man nėra labai patikimas šaltinis…“ – interviu LRT sakė J. Olekas.
Pristatyta LRT pertvarka: 15 narių taryba ir penkių asmenų valdyba
Tuo pat metu J. Olekas grįžo prie pagrindinės dienos temos – LRT valdysenos pertvarkos. Darbo grupė baigė rengti įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo pirmininko, turėtų atitikti Venecijos komisijos rekomendacijas. Komisijos išvados laukiamos prieš pat pavasario sesijos pradžią, todėl, jei reikės, projektas galės būti koreguojamas jau svarstymo Seime metu.
Numatoma padidinti LRT tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15, išlaikant mišrų delegavimo principą – dalį narių skirtų Prezidentas ir Seimas, dalį – įvairios organizacijos. Nors viešai kalbėta apie depolitizacijos poreikį, J. Olekas akcentuoja, kad pats delegavimo mechanizmas savaime nereiškia politinės įtakos, jei užtikrinama kompetencija ir profesionalumas.
Projektas taip pat palieka dviejų trečdalių tarybos balsų kartelę generaliniam direktoriui atleisti, atsisako atviro balsavimo ir numato penkių narių valdybos steigimą, kuri prižiūrėtų vadovo veiklą. Galutinis sprendimas dėl valdybos narių atrankos paliekamas tarybai, nustatant bendruosius kvalifikacinius kriterijus.
Taigi nors formaliai kalbama apie visuomeninio transliuotojo valdymo modelio tobulinimą ir europinių rekomendacijų įgyvendinimą, realų politinį foną šiuo metu labiau formuoja klausimai dėl partinių finansų skaidrumo. Būtent jie gali tapti rimtu išbandymu tiek teisėsaugai, tiek pačiai politinei sistemai.
Nausėda: jei pasitvirtins – pasekmės bus aiškios
Tuo tarpu šalies vadovas Gitanas Nausėda „aušriečių“ finansavimo klausimais, panašu, turi kiek kitokią poziciją. Prezidentas pabrėžė, kad paskelbta informacija pirmiausia turi būti įvertinta atsakingų institucijų, o ne tapti politinių interpretacijų objektu. Anot jo, jei tarnybos nustatys, kad pateikti duomenys yra svari ir tikrovę atitinkanti informacija, pasekmės turės būti „labai aiškios“.
G. Nausėda leido suprasti, kad situacijos rimtumo nuvertinti negalima. Jo teigimu, jei pasitvirtintų tai, apie ką kalbama viešojoje erdvėje, tai būtų jau „nebe lašas, o visas samtis“ kantrybės taurėje. Tokia retorika rodo, kad prezidentas galimus pažeidimus vertina kaip potencialiai rimtą politinę problemą, kuri negali būti nurašyta kaip techninis nesusipratimas.
Kartu prezidentas pabrėžė, kad kol kas kalbama apie informaciją, kurią dar turi patikrinti tarnybos – pats jos paviešinimas nereiškia galutinio verdikto. Tačiau jei institucijos patvirtintų, jog įtarimai pagrįsti, tai, anot G. Nausėdos, jau būtų riba, po kurios sprendimai turi būti konkretūs ir nedelsiami. Kitaip tariant, prezidentas aiškiai signalizuoja: jei faktai pasitvirtins, politinės atsakomybės išvengti nepavyks.
Iškilo klausimų dėl „Nemuno aušros“ finansavimo
Viešojoje erdvėje naujai įsiplieskė diskusijos dėl „Nemuno aušros“ finansavimo prieš 2024 metų Seimo rinkimus, kai komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas paviešino 11 pokalbių su partijos rėmėjais įrašų. Jis teigė siekęs patikrinti prielaidą, ar dalis partijos narių ar rėmėjų įnašų negalėjo būti iš anksto perduoti grynaisiais pinigais, o vėliau pervesti kaip oficialios aukos ar nario mokestis.
Abejones sustiprino tai, kad kai kurios sumos buvo apvalios, o pervedimai iš tų pačių miestų atlikti per trumpą laiką.
Anksčiau dėl „Nemuno aušros“ finansavimo jau buvo pradėti ir tyrimai. Prokuratūra vasarį nutraukė ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi nusikalstamos veikos požymių, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija gegužę konstatavo, kad partija per kampaniją priėmė aukų iš juridinių asmenų ir nuslėpė dalį išlaidų. Pagal Rinkimų kodeksą juridiniams asmenims draudžiama finansuoti rinkimų kampanijas, todėl tokie pažeidimai laikomi šiurkščiais.
