Kapčiamiesčio bendruomenėje – nerimas ir pyktis. Valstybės gynimo tarybai paskelbus apie planus Lazdijų rajone steigti brigados dydžio karinį poligoną, vietos gyventojai sako pasijutę palikti nežinioje. Nors valdžios atstovai kalba apie nacionalinį saugumą, žmonės baiminasi, kad už šiuos sprendimus teks sumokėti savo namais, verslais ir gyvenimo būdu.
Apimtų 11 kaimų ir apie 100 sodybų
Pagal pirminius planus, Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų 11 kaimų, apie 2 tūkst. sklypų ir maždaug 100 sodybų. Nekilnojamasis turtas būtų išperkamas valstybės reikmėms, tam numatyta skirti apie 40 mln. eurų.
„Žmonėms kyla natūralus klausimas – kodėl reikia dar vieno, jau dešimtojo poligono Lietuvoje, kai nuolat girdime apie būtinybę investuoti į oro gynybą, dronus ir modernias technologijas“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Kapčiamiesčio gyventoja Ilona.
Pasak jos, planuojamas poligonas būtų didžiausias Lietuvoje, skirtas brigados dydžio vienetui – apie 3500 karių.
Kariuomenė: be tokio poligono nepasieksime parengties
Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius pabrėžia, kad sprendimą diktuoja realūs gynybos poreikiai.
„Modernizuojama kariuomenė, kuriami nauji vienetai, vystoma nacionalinė divizija. Turime naują karinę techniką, su kuria reikia treniruotis. Šiuo metu Lietuvoje neturime tokio dydžio poligono“, – aiškino jis.
Anot A. Daškevičiaus, Kapčiamiestis pasirinktas dėl trijų strateginių priežasčių:
- arti esantis Suvalkų koridorius,
- galimybė treniruotis kartu su Lenkijos kariuomene,
- kaimynystė su Baltarusija, Rusijos sąjungininke.
„Tai signalas, kad Lietuva rimtai ruošiasi gynybai“, – pabrėžė pulkininkas.
Gyventojai: turizmas žlugs, o ramybės nebeliks
Tačiau vietos žmonių šie argumentai neįtikina. Kapčiamiestis gyvena iš turizmo, miškininkystės ir smulkaus ūkininkavimo.
„Jeigu bus paimtos miško teritorijos, žmonės net malkų neturės kur pasiruošti. Turizmas čia – pagrindinis pragyvenimo šaltinis“, – kalbėjo Ilona.
Ji taip pat priminė Pabradės poligono pavyzdį: nors buvo žadėti sutvarkyti keliai ir suderintas gyvenimas šalia poligono, realybė, pasak jos, kitokia. „Net plaukiant Žeimenos upe nejauku, kai girdisi šūviai“, – pasakojo moteris.
Miškų kirtimas ir kompensacijos – jautriausi klausimai
A. Daškevičius tikina, kad plynų miškų kirtimų nebus, o kirsti teks tik tiek, kiek būtina infrastruktūrai – keliams ar šaudykloms.
„Visi kirtimai bus derinami su miškininkais ir aplinkosaugininkais“, – teigė jis.
Dėl išperkamų sklypų žadamos nepriklausomų vertintojų nustatytos kompensacijos, taip pat numatytas koeficientas verslo lūkesčiams atlyginti. Visgi gyventojai sako, kad kai kurios sodybos neturi kainos, nes jose – viso gyvenimo istorija.
Savivaldybė: sprendimo sėkmė priklausys nuo dialogo
Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė pripažįsta – savivaldybė apie galutinį sprendimą sužinojo tik paskutinėse stadijose.
„Diskusijų etapas buvo ilgas, bet savivaldybė jame faktiškai nedalyvavo. Dabar svarbiausia – ar valstybė bus pasirengusi ne tik kalbėti, bet ir girdėti žmones“, – sakė merė.
Pasak jos, kompromisų paieška bus lemiama: „Saugumo situacija sudėtinga, bet gyventojų lūkesčių ignoruoti negalime.“
