Praėjusią savaitę visuomenininkas Karolis Žukauskas paskelbė naują tyrimą, kuriame teigiama, kad „Nemuno aušra“ galėjo gauti 130 tūkst. eurų neapskaitytų, vadinamųjų „juodų“ pinigų. Vyriausioji rinkimų komisija po šio pranešimo pradėjo tyrimą, o socialiniuose tinkluose prasidėjo botų atakos.
Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja su politologai Virgis Valentinavičius ir Saulius Spurga.
Valentinavičius: „Nemuno aušra“ – grėsmė valstybės saugumui
Tai pirmiausia jūsų, gerbiamas Virgi, norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate paskelbtą tyrimą, kuriame teigiama, kad „Nemuno aušra“ galimai neaiškiais pinigais galėjo gauti 130 tūkst. eur.?
V. Valentinavičius: Na, tai įdomus naujas tyrimas su senu turiniu. Ne paslaptis, ir patys „aušriečiai“ tikina, kad visi taip daro, tačiau ne paslaptis, kad kai kuriose partijose, ypač tokiose kaip „Darbo partija“, „Tvarka ir teisingumas“, o dabar ir „Nemuno aušra“, iš kažkur gaunami pinigai.
Atviras klausimas – iš kur? Jie išdalijami patikimiems žmonėms, o šie juos įneša į partijos kasą kaip savo asmeninius pinigus. Tik tiek, kad pono Karolio Žukausko tyrimas turi naują, šiuolaikinę formą, jis yra gerai išplatintas tinkluose ir gerai pristatytas, tad ta prasme tai džiugina, tačiau čia naujomis priemonėmis atrasti ir pristatyti dalykai, kurie yra daugiau ar mažiau žinomi.
Kita vertus, konkrečiai „Nemuno aušros“ atveju, manau, kad tai yra ypatingai svarbu, nes ši partija, mano galva, kelia ypač rimtą grėsmę, sakyčiau, net ir Lietuvos saugumui. Juo labiau artėjant įvairiems rinkimams – savivaldos rinkimams, o svarbiausia, Seimo ir Prezidento rinkimams po 3-4 metų.
Mes negalime susitaikyti su tokiu labai realiu šansu, kad agresyviai populistinė partija, kuri renka reitingus nesiskaitydama su priemonėmis, gauna finansavimą iš nežinia kur, įskaitant tokius figurantus kaip „ekskrementų maišas“.
Neaiškios kilmės pinigai, jų dideli kiekiai, plius dar technologinė pusė, botai ir panašūs dalykai. Mes žinome, kaip buvo su rinkimais Moldovoje, kiek Moldovos specialiosioms tarnyboms teko vargti, kad sustabdytų iš esmės rusų informacinę ataką bandant perlaužti rinkimų rezultatus.
Kaip buvo Rumunijoje, kur teismui įsikišus buvo panaikinti rinkimų rezultatai būtent dėl „TikTok“ naudojimo. Tad visa tai yra labai rimti dalykai ir norėtųsi, kad ne tik Karolis Žukauskas rimtai žiūrėtų į tokį partijos finansavimą, bet ir teisėsauga bei specialiosios tarnybos.
Kaip jūs, gerbiamas Sauliau, vertintumėte šį tyrimą ir apskritai tai, ką pasakė jūsų kolega?
S. Spurga: Iš tikrųjų iškelta problema yra rimta. Gal aš nebūčiau toks drąsus ir nesakyčiau, kad visos politinės partijos tai naudoja. Vis dėlto manau, kad kol tai nėra žinoma, tarkime, gal tokių praktikų ir yra, bet negalima to tvirtinti apie visas.
Šis vieno asmens tyrimas tikriausiai atskleidžia tam tikras spragas ir mūsų įstatymuose, ir tarnybų darbe, nes „Nemuno aušra“ jau buvo tikrinta ir netgi mokėjo baudas, kaip žinome. Taigi, signalas čia yra rimtas ir aš visiškai sutikčiau su įvardyta grėsme.
Tai gali lemti ne tik paprastą tam tikrą pažeidimą, bet tiesiog, jei ši teisinė ir galbūt politinė problema nebus išspręsta, tai gali būti kanalas finansuoti ir šešėlinėms struktūroms, galbūt užsienio valstybėms.
Taigi ši iniciatyva parodo, kad nors mūsų politinių partijų finansavimo sistema po Rolando Pakso skandalų tikrai buvo taisoma, tvarkoma ir gerokai evoliucionavo – kaip žinome, uždrausta politines partijas finansuoti juridiniams asmenims, apribota ir asmeninių įnašų vertė – tačiau dabar svarbu užtikrinti finansavimo skaidrumą.
Ar VRK pajėgi tai ištirti, ar reikės kitų institucijų?
Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad pradėjo tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansų. Ar šis tyrimas gali turėti kokios nors įtakos, pavyzdžiui, kalbant apie tą pačią valstybės dotaciją pačiai partijai ir panašiai?
S. Spurga: Taip, be abejo. Žinoma, jei bus įvardyti nusižengimai, tai turės būti atitinkamai įvertinta. Žinoma, jei kalbėsime apie politinių partijų finansavimo skaidrumą, čia verta pagalvoti labai rimtai, galbūt pasigilinti ir perimti kitų valstybių praktiką, nes, kaip matome, rinkimai įvyksta vienu metu ir net geriausiu atveju tyrimai dėl partijų finansavimo pasibaigia jau po to, kai rezultatai būna paskelbti, kai galbūt net būna suformuota Vyriausybė ir iš tikrųjų tada net neaišku, kaip elgtis – mandatai iškovoti ir atrodo, kad tos baudos net negali būti iš principo adekvačios, nes, sakykime, su neaiškios kilmės pinigais tie rinkimai gali būti tiesiog laimėti, o po to jau laimėjusios partijos skolos gali būti kažkokiu būdu padengtos.
Na, o dabar, žinoma, aš tikrai nesiimčiau vertinti už teisininkus. Tai yra visuomeninė iniciatyva, jie atskleidė tam tikrus faktus, bet šie faktai, be abejo, nėra įrodymai. Telefoniniai pokalbiai ir taip toliau griežtai imant neįrodo nusižengimo ar nusikaltimo.
Sunku man pasakyti, kokius instrumentus ir kokias galimybes visa tai tirti turi Vyriausioji rinkimų komisija, bet reikia tikėtis, kad pavyks tai įrodyti pasitelkus ir dokumentus, ir kitus remiamus įrodymus. Tai matyt, tokiu atveju tyrimą turės tęsti kitos institucijos.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
