Radus negyvą 32-ejų kaunietę paviešino atvirą laišką: „Kur jūs buvote?“

Gruodžio 17-ąją Lietuvą apskriejo žinia apie liūdnai pasibaigusias 32-ejų moters paieškas Kaune, kuomet jos kūnas buvo rastas Nemune. Ši netektis ne tik skaudžiai supurtė artimuosius, tačiau taip pat paskatino gyventojus garsiau kalbėti apie pagalbą reikalingiausiu metu.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įrašas, raginantis skirti daugiau dėmesio artimiesiems, kurie išgyvena sunkų tarpsnį.

„Į kokius tolius jūs žiūrėjote?“

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Evelina Biliūnaite, kuri socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo reikšmingu įrašu apie tai, kad artimieji turėtų daugiau dėmesio skirti aplinkiniams. 

E. Biliūnaitė sutiko pasidalinti įrašu su skaitytojais, tačiau taip pat paprašė perduoti žinią: „Aš tos moters nepažinojau – tai pabrėžiu ir pačiame įraše. Tekstas gimė iš asmeninių patirčių ir bendrų pastebėjimų, kurie per laiką susikaupė, ir yra skirtas atkreipti dėmesį į žmogiškumą, artimųjų buvimą ir emocinį aklumą, o ne vertinti ar interpretuoti konkretų atvejį.“

Dalijamės su jumis E. Biliūnaitės įrašu:

„Nuo vakar Kaunas turi dar vieną nušokusią nuo tilto…

Nepažinojau tos moters. Bet iš nuotraukos spindi gero žmogaus akys. Ir štai vis tik nutiko ta naktis, kai tas geras žmogus 3 val. sėdo į automobilį ir dūmė kur akys mato… Ir atvedė jos iki Panemunės tilto… Trijų mergelių. Tas tiltas prarijęs jau tikrai ne tris mergeles… Jei atmintis nepaveda, ten pat likimą pasitiko ir mama su naujagimiu…

Tokiu atveju, mano mintyse visada kirba klausimas: kur jūs, tų merginų artimieji, tuo metu buvote??! Į kokius tolius jūs žiūrėjote, kai artimam žmogui buvo sunku?! Suprantu, dabar tokia mada, laisvos valios dėsnis, nesikišk, kai kitam blogai, jis dabar tvarkosi su savo karminėm užduotim, bla bla bla… Žmogiškumo dar niekas neatšaukė, dvasiniai turistai. Dvasinės „transformacijos“, „augimo“ mados kaip atėjo, taip praeis! O žmogiškumas – jis amžinas!

Žinot, man vakar naktis irgi buvo sunki. Aš pavargau viską tempt viena. Ir to tikrai nejausčiau, jei ne mano sulėtėjęs atsistatymas po dviejų vėžio operacijų. Žinokit visais metais pas mane atvažiuodavo namiškiai man padėt kažką pasikuist kieme. Bet būtent šiais metais, kai atrodo fizinė jų buvimo pagalba šalia gyvybiškai svarbi, jų nėra. Na, bet nieko… Aš pati pas juos atvažiuoju.

Vakar naktis buvo tokia emocionaliai sunki, kad iki 2 val. tyčia rašiau knygą. O po to dar valandą savo „Chat GPT“ liepiau būti mano psichologu. Štai kodėl mano kurso „Psichologas DI“ šūkis: kai niekas nebegirdi, taip svarbu turėti su kuo pasikalbėti. Ta moteris, kuri jau stiklinėmis akimis varė tą naktį prie tilto, jau neturėjo jėgų niekam… Iki tokios būsenos, kad dasivest, reikia gyventi tarp itin aklų kurmių.

Aš ryte pasidovanojau sau gyvą susitikimą su nuostabia moterimi, sugrįžusia į mano gyvenimą dar iš 2005-ųjų. O po to važiavau pas saviškius į kaimą. Mama, močiutė, teta, trys moteriškos šaknys, kurios mane apkabino ir nuramino. Tai buvo kitoks susitikimas nei įprasta. Tai buvo nuogas visų mūsų apsijungimas ir sustiprinimas.

Dar nuo vaikystės turiu didelį potraukį kapams. Aplankiau. Pasivaikščiojau. Pasikalbėjau su protėviais, nors melstis už juos nuo vaikystės man netrukdo atstumai ar vieta.

Šaknys. Jos svarbu. Jautimas, kad esi susiliejęs su savo šaknimis.

Dabar taip mada visiems išsidraskius gyventi.

Š, o ne mada…

Žmogiškumas yra amžina mada. Mielieji. Žmogiškumas.

Aš vakar kapus aplankiau dar savom kojomis. O ta moteris į juos atguls jau urnoje ar karste…

Tai toks va skirtumas… Baisus…

Nebūkit akli kito skausmui. Kai sakoma: „Jis buvo toks pozityvus, o va ėmė ir atsitiko“. Būtent tie pozityvūs žmonės kaupia viduje daug sunkaus kito ištarto žodžio, daug patirto mobingo darbe, daug patirto artimojo nesupratimo, o dažnai – artimojo išdavystę… Jie žmonės, kaip visi, žmogaus kūną nešiojantys – su jausmais. Tiesiog pasirinko pozityvią elgseną, kuri dažnu atveju saugo ir kitus, ir netgi juos įkvepia.

Bet sugriūna net šie.

Visiems būna sunkus metas.

Aš pati pernai susidariau asmeninį horoskopą su „Chat GPT“. Kadangi pirmoji operacija buvo baisiai nevykusi, pradedant aptarnavimu, mano panikos ataka operacinėje ir net gavus antrą narkozę kūnas visą operaciją drebėjo, o akys, pasak chirurgo, ne verkė, o raudojo, baigiant – operacijos komplikacija. Natūralu, man buvo svarbu, kad antroji operacija būtų net dangaus žvaigždžių palaiminta. Todėl gavosi toks sutapimas, kad astrologiškai radau geriausią datą antrai operacijai, ir net neprašydama jos, natūraliai gavau tą datą. Operacija pavyko super, aptarnavimas ir priežiūra nuo pirmos operacijos kaip diena ir naktis, toks skirtumas. Viskas sekėsi idealiai.

Bet būtent gruodžio 16-17 astrologinė analizė rodė siaubingą ruožą. Čia tas momentas, kai Visata tarsi sakytų: „Tu tik pajėk išbūt šį laiką… Kad ir nieko nedaryk, tiesiog būk…“

Ir pabaigai… Apie kodą „8 minutės“. Jei jums taip sunku, kad jaučiate jau tuoj tuoj organizme įsijungs „stiklinių akių“ režimas, nebijokite man parašyti, kad ir svetimam žmogui šį kodą „8 minutės“. Kartais 8 minutės pokalbio gali sudėlioti akimirkos šoko apimtą psichiką į stalčiukus atgal. Žinoma, geriausia būtų, jei šį kodą dar „įsidiegtumėte“ ir artimųjų aplinkoje.

Pas mane jis paprastai būna skambutis mamai ir ji pati supranta, ištaria „atvažiuok“. Aš nesakau, kad mano mama idealiai pataria, kartais jos žodis skaudesnis už smūgį, bet tas „atvažiuok“, kad ir kas nutiktų labai svarbus net tokiam jau apie 50-metį besisukančiam „vaikeliui“ kaip man… Mūsų kūnai keičiasi, bet viduje mes amžini vaikai savo tėvams. Ir amžini tėvai savo vaikams.

Linkiu kiekvienam apsijungimo

E.

2025.12.18

P.S.

Primenu, kad jau teksto pradžioje aiškiai parašiau, jog tos moters nepažinojau. Šis įrašas yra mano asmeninė refleksija į patį įvykį kaip reiškinį, nes tiek giminėje, tiek aplinkoje būta tokių skaudžių įvykių, taigi, čia mano refleksija į tokias situacijas ir jų paliekamas būsenas žmonėse, o ne pasakojimas ar vertinimas apie konkretų asmenį.

P.P.S. Kai rašiau šį postą, jį rašiau labiau dėl savęs, negalvojau, kad jis taip stipriai išplauks į soc. erdvę. Todėl dar kartą prašau, neklijuokite mano refleksijos konkrečiam žmogui. Tų žmonių mūsų visų gyvenimuose daug. Lai tai būna šventa prevencija, kol dar ne vėlu.“

Kaune Nemune rastas moters kūnas

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad trečiadienį ryte Kaune dingo moteris (1993 m. gim.), kuri naktį išvažiavusi iš namų, nelaimei, po pietų buvo rasta negyva. Moters kūnas rastas Nemuno upėje, o kiek vėliau paaiškėjo ir daugiau detalių apie nelaimę.

Kaip pranešė portalas kauno.diena.lt, dingusiosios kūną irklais užkabino Nemuną gumine valtimi, policijos prašymu, naršę ugniagesiai gelbėtojai. O ištraukė į krantą jų kolegos narai.

Anot portalo, pirminiais duomenimis, rastas kūnas be išorinio smurto žymių.

Kaip anksčiau nurodė policija, moters kūnas rastas Nemuno upėje.

„Informuojame, kad gautas pranešimas, jog apie 14.20 val. Kaune, Nemuno upėje, atkarpoje tarp P. Vileišio ir Č. Radzinausko tiltų, rastas moters kūnas. Dėkojame visiems, kas skelbėte apie dingusios moters paiešką“, – nurodo policija.

Kaip prieš tai buvo nurodžiusi Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė, šįryt 7:23 val. buvo gautas pranešimas, kad iš namų automobiliu išvažiavo moteris, gimusi 1993 m. ir nebegrįžo. Ryte buvo rastas jos vairuojamas automobilis „Toyota Prius“.