Jeigu kada nors lankysitės Utenos rajone ir važiuosite pro Antalgės kaimą – jame galite pamatyti unikalų, Lietuvoje turbūt pirmąjį tokį iš malkų pastatytą 30 kv. m. namelį. Jo kūrėjas – uteniškis Ovidijus Urnižius su žmona.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Ovidijumi, kad šis papasakotų, kaip jam pavyko sukurti išskirtinį, dar nematytą namelį.
Jis pokalbio metu pasidalijo namelio istorija, įvardijo jo pastatymo kainą, o taip pat nurodė, kad tie, kuriems smalsu apie jo statybas sužinoti daugiau, gali aplankyti jo „Youtube“ kanalą.
FOTOGALERIJA. Ovidijaus Urnižiaus namelis iš malkų
Idėją nameliui aptiko internete
Pradėjus kalbėtis su Ovidijumi, jis prisipažino, kad, kaip ir daugelis, įkvėpimo pastatyti namelį pasisėmė internete.
Pasak jo, žiūrint įvairius vaizdo įrašus, kuriuose Indijos piliečiai greitai statė namelius iš pačių paprasčiausių medžiagų, jam gimė mintis nesudėtingą namelį pasistatyti pačiam.
„Gerai pamenu, kaip aš juokais parodžiau žmonai tokį vieną vaizdo įrašą. Ji pamatė, pradėjo daugiau domėtis ir atrado šią „cordwood“ technologiją.
Tada pasakė man – statom, o man tik tiek ir tereikėjo“, – akimirką prisimindamas juokėsi pašnekovas.
Kaip aiškino Ovidijus, „cordwood“ technika – tai natūralios statybos būdas, kuomet malkos yra klojamos skersai sienos ir jungiamos skiediniu.
Pasak jo, paieškojus daugiau informacijos apie šią techniką internete, galima susirasti daugybę šios technikos pavyzdžių.
Kokių medžiagų prireikė nameliui?
Ovidijaus technikos privalumas – nedidelis skaičius medžiagų, reikalingų statyboms, ir nedideli jų kaštai.
Jis pasakojo, kad pats savo darbe daugiausiai rinkosi eglės malkas, vis tik, pasak jo, Šiaurės Amerikoje, Kanadoje yra naudojamas kedro medis.
„Eglė galbūt yra minkštokas medis tokiam darbui, tačiau aš turiu savo mišką, buvo padarytas projektas miško valymui, tai nusprendžiau išvalyti eglyną ir panaudoti savo egles“, – pasakojo jis.
O prabilus apie tai, su kokia medžiaga pašnekovas „klijavo“ malkas, Ovidijus paaiškino, kad darbe buvo naudojamas baltasis cementas.
„Dar naudojome kalkes, smėlį ir mirkytas pjuvenas. Pastarosios naudojamos tam, kad lėčiau džiūtų, o taip pat jos prideda ir šilumos izoliaciją, nes gaunasi, kad tai nėra grynas, šaltas betonas“, – nurodė pašnekovas.
Namelį Ovidijus su žmona pastatė per daugiau nei metus
Pasiteiravus Ovidijaus, kuriais metais jis pradėjo statybas, talentingas uteniškis įvardijo 2019 metus. Pasak jo, tais metais buvo paklotas pamatas namui. Kitais metais, 2020-aisiais, jau buvo atliekami mūrijimo darbai.
„Realiai mes per visą vasarą, galima sakyti, dviese viską darėme. Aš dar net atsimenu, kaip 27 dienas mūrijome dviese su žmona, po to jai baigėsi atostogos, tad šešias paskutines dienas jau pabaigiau aš“, – darbus prisiminė pašnekovas.
Pasak jo, tuo metu buvo pastatytas namelis be terasos, o po poros metų šeima nusprendė prie namo prijungti ir ją.
Jis pridėjo, kad žmonos brolis jiems šiek tiek padėjo dengiant stogą, o taip pat kartais patalkindavo dar vienas poros draugas. Vis tik didžiausias indėlis – Ovidijaus ir jo žmonos.
Pastačius namelį, pusantrų metų Ovidijus be pertraukų jame gyveno, o nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens kartu su juo gyveno ir žmona. Žiemos metu mylimoji persikeldavo į butą, nes namelyje nėra vandentiekio ir tualeto.
„Mes kaimo žmonės, sakėme, kam čia to reikia. Vis tik dabar dėl šio pasirinkimo šiek tiek gailiuosi, nes pas mus atsirado kūdikėlis ir galėtumėme dažniau ten pabūti, jei būtų patogumai.
O, bendrai paėmus, aš ten dažnokai nueinu, lieku nakvoti. Pusantrų metų gyvenau ištisai, tačiau atsiradus kūdikėliui teko sugrįžti į butą“, – pasikeitusia šeimynine padėtimi dalijosi Ovidijus.
Įvardijo namelio privalumus ir trūkumus
Šiuo metu Ovidijus namelyje gyvena jau penkerius metus. Jis pasakojo, kad po tiek laiko, praleisto čia, jau galima įvardinti privalumus ir trūkumus.
„Jeigu atvirai, aš paprastas žmogus, tad buvau pasiskaičiavęs, kad už 4 tūkst. eurų pastatysiu namelį. Vis tik tai, kas gavosi, kas matosi nuotraukose, man atsiėjo net 12 tūkst. eurų. Džiugu bent tai, kad į juos įėjo viskas – apdaila, grindys, pirties pečiukas, netgi baldai“, – apie kainą prabilo pašnekovas.
Pasak jo, turbūt namelio kaštai būtų dar labiau išaugę, jeigu būtų reikėję samdyti darbininkus namelio statymui. Vis tik, kadangi pora bene viską darė patys, pavyko sutaupyti.
„Privalumas tas, kad šis grožis neįprastas, nėra daug tokių namelių, galbūt net vienintelis, kuris nėra tik vasarinis.
Taip pat pradžioje porą metų jautėsi medžio kvapas, kvepėjo gamta. Apskritai, yra toks jaukumas, aš tą vietą vadinu savo sodu. Pliusas ir tas, kad tik už 300 metrų artimiausi kaimynai“, – džiaugėsi Ovidijus.
Paprašius pašnekovo įvardinti namelio trūkumus, jis pripažino, kad tam tikrus statybos niuansus šiuo metu spręstų kitaip.
Pasak jo, kritikuotinas aspektas – pernelyg trumpas šilumos išsilaikymo namelyje laikas.
„Pirmais metais šiluma labai gerai laikėsi, bet dabar, praėjus 5-6 metams, galiu pasakyti, kad namukas tikrai vėdinasi. Jame yra šaltoka. Jo kvadratūra grubiai 30 kv. m, gyvenu tik 18 kv. m, o sukūrenu kibirą malkų. Kaip tokiai kvadratūrai kibiras malkų yra daug.
Aš ryte prisikūrenu iki 25 laipsnių šilumos, iki kol nueinu miegoti būna jau 20 laipsnių, o kitą rytą jau 17 laipsnių.
Per šią žiemą pastebėjau, kad geriau jau būtų -25 laipsniai šalčio nei -5 laipsniai, bet vėjas. Namas „kvėpuoja“, jis turi mini įtrūkimų“, – atvirai dėstė jis.
Pasiteiravus Ovidijaus, ką jis patartų tiems, kurie nori pasistatyti namelį remdamiesi „cordwood“ technika, jis patarė rimtai nusiteikusiems susisiekti su juo socialiniuose tinkluose.
