Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kritikuoja premjerės poziciją dėl galimo Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo, Kiniją vadina iššūkiu tarptautinei sistemai.
„Pati premjerė, matyt, nežino, kur eina. Kartais atrodo, kad ji kažką kalba ir po to kiti reaguoja“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas.
Taip jis kalbėjo premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, jog nemato priežasčių, kodėl Taivano atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į šiuos žodžius prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog Taivaniečių atstovybės pavadinimas pirmiausia yra Taivano atsakomybė ir jo keitimas priklauso ne tik nuo Lietuvos valios.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS nekomentavo atstovybės pavadinimo keitimo bei akcentavo, kad normalizuoti santykiams su Kinija reikia laiko ir abipusės pagarbos.
Praėjusią savaitę Vyriausybės vadovė interviu BNS sakė, kad Vilniuje atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV.
„Tai rodo tą būklę, kurioje mes esam, kad visiškai nesusiderinus, nesant aiškaus vairuotojo valstybėje, aiškaus lyderio valstybėje, mes dabar šaudom sau į kojas“, – sakė L.Kasčiūnas.
Kinija Taivaną laiko savo teritorija ir žada kažkuriuo metu ateityje salą susigrąžinti, net jeigu tam prireiks panaudoti jėgą. Kitoms šalims mezgant ryšius su Taipėjumi, Pekinas vis primena, kad tą daryti galima tik laikantis „vienos Kinijos“ politikos.
Savo ruožtu Kinija paragino Lietuvą ištaisyti tai, ką Pekinas vadina klaidomis vystant ryšius su Taivanu, ir taip sudaryti sąlygas dvišaliams santykiams normalizuoti.
Tuo metu Taivano ministerija sako, jog Taipėjus su Vilniumi nediskutuoja dėl Lietuvoje įsikūrusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo ir toliau skatina bendradarbiavimą su Lietuva lazerių, puslaidininkių ir finansų srityse.
„Ministrė pirmininkė (…) turėtų suprasti, apie ką mes kalbam. Kinija, ir pirmiausia Kinijos komunistų partija – tai yra iššūkis tarptautinei sistemai. Ir norint pagal kinišką sampratą sureguliuoti su jais santykius, reiškia, kad Lietuvai gali tekti daryti daug nuolaidų“, – sakė konservatorių vedlys.
Jis teigė, kad Kinija sieka patekti į Lietuvos strateginius sektorius, o tai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Lietuva yra pasirinkus teisingą kelią ta prasme, kad mes neįsileidę esam kinų į mūsų kritinę infrastruktūrą, į strateginius sektorius, nesam iš esmės jai jos įtakai pažeidžiami, esam pakankamai jos įtakai atsparūs. Ir tai yra mūsų nacionalinio saugumo laimėjimas“, – kalbėjo parlamentaras.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
I.Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
