JAV kongresmenė A. P. Luna pareiškė, kad Lietuvos konservatoriai aktyviai menkina D. Trumpą
JAV Atstovų Rūmų narė Anna Paulina Luna viešai sukritikavo Lietuvos partiją Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Savo įraše socialiniame tinkle „X“, paskelbtame vasario 19 dieną, ji pareiškė, kad partija, vadinanti save konservatyvia, esą aktyviai menkina prezidentą Donaldą Trumpą.[1]
Komentuodama naujienas apie JAV valdžios pristatytą portalą, kuris padės vartotojams pasiekti Europoje ribojamą turinį, ji rašė: „Lietuvos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai turėtų į tai atkreipti dėmesį. Jie vadina save ‘konservatoriais’, tačiau aktyviai puola prezidentą Trumpą ir Respublikonų partiją vien todėl, kad prezidentas siekia taikos Ukrainoje.“
Toliau politikė savo įraše pavartojo itin aštrią retoriką ir pridūrė: „Visi lietuviai turėtų žinoti, ką jie daro už uždarų durų. Karo kurstytojai niekada nėra geri vyriausybei! Taip pat ir politikai, kurie savo šalies piliečius parduoda „saugumo“ vardan.“
JAV respublikonės Annos Paulinos Luna įrašas X. Ekrano nuotrauka
G. Landsbergio pareiškimai apie D. Trumpą dažnai kritiški
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir TS-LKD partijos lyderis Gabrielius Landsbergis ne kartą kritiškai pasisakė apie Trumpo administracijos ir JAV prezidento sprendimus. Viename interviu Ukrainos leidiniui „Europeiska Pravda“ kritikavo Donaldo Trumpo požiūrį į tarptautinę politiką.
Jis teigė, kad, jo manymu, D. Trumpas gali matyti pasaulį kaip trijų didžiųjų valstybių pasidalijimą[2]: „Rusijos imperijos siena gali eiti per Donbasą, gali driektis Ukrainos ir Lenkijos siena ar net per Lenkijos centrą. Tai tiesiog imperijos valda, ir kažkur reikia nubrėžti liniją. Jaučiu, kad tai tikrai gali būti Trumpo pasaulėžiūra.“
G. Landsbergis taip pat sakė: „Istorijoje nerandu nė vieno kito lyderio, kurį būtų galima palyginti su Trumpu.“ Jis kalbėjo ir apie tai, kad Kinijai gali atrodyti, jog pasaulis dalijamas tarp trijų didžiųjų valstybių – JAV, Rusijos ir Kinijos.
Buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Stop kadras
Skirtingas požiūris į Ukrainą ir saugumo politiką aštrina santykius?
Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad siekia kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje derybomis. Jis yra kalbėjęs apie būtinybę susitarti su Rusija ir net svarstęs galimus ekonominius sandorius po karo pabaigos. Jo šalininkai tokį požiūrį pristato kaip pragmatišką ir orientuotą į konflikto nutraukimą.
Tuo metu TS-LKD atstovai nuosekliai rėmė Ukrainos pergalę be teritorinių nuolaidų Rusijai. Partijos atstovai ne kartą pabrėžė, kad bet kokios „greitos taikos“ iniciatyvos gali reikšti spaudimą Kyjivui atsisakyti dalies teritorijų. Tokia pozicija grindžiama argumentu, kad nuolaidos Maskvai tik skatintų tolesnę agresiją.
Lietuva, valdant TS-LKD 2020–2024 metais, buvo tarp aktyviausių Europos valstybių, raginusių griežtinti sankcijas Rusijai ir didinti karinę paramą Ukrainai. Lietuva taip pat spaudė kitas Europos Sąjungos valstybes spartinti gynybos finansavimą ir didinti NATO pajėgumus rytiniame flange.
I. Šimonytė ir L. Kasčiūnas. 77 koliažas
Lietuvos politikoje vyrauja griežta laikysena Rusijos atžvilgiu, susijusi su šalies istorine patirtimi sovietinės okupacijos laikotarpiu. Dėl šios priežasties dalis Lietuvos politikų itin atsargiai vertina bet kokius signalus apie galimą kompromisą su Maskva.
Šis skirtumas tarp požiūrio į derybas ir požiūrio į pergalę be kompromisų tampa pagrindine įtampos ašimi. Respublikonų stovykloje akcentuojama, kad JAV interesas yra nutraukti karą ir sumažinti finansinę naštą. Tuo metu dalis Lietuvos konservatorių mano, kad ilgalaikis saugumas galimas tik aiškiai sustabdžius Rusijos karinę ekspansiją.
Būtent ši skirtinga strateginė vizija tikėtina ir galėjo tapti įtampos pagrindu.
JAV politikės kaltinimai dėl veiksmų „už uždarų durų“: ko mes nežinome
Anna Paulina Luna savo įraše užsiminė apie veiksmus „už uždarų durų“. Ji rašė, kad lietuviai turėtų žinoti, kas vyksta „už uždarų durų“. Konkrečių faktų ar įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius, viešai nepateikta. Tai – politinio vertinamojo pobūdžio pareiškimas, kuris kol kas nėra pagrįstas viešai pateiktais faktais.
D. Trumpas ir A. P. Luna. Ekrano nuotrauka
Luna yra aktyvi Donaldo Trumpo rėmėja ir viena iš respublikonų politikų, atvirai kritikuojančių tai, ką jie vadina „globalistiniu“ požiūriu į saugumą ir užsienio politiką.[3] Respublikonų stovykloje vis dažniau kalbama apie būtinybę peržiūrėti JAV įsipareigojimus Europoje, didinti sąjungininkų atsakomybę už savo gynybą ir atsargiau vertinti ilgalaikį įsitraukimą į užsitęsusius konfliktus.
Pastaraisiais metais D. Trumpas ir jam artimi politikai yra reiškę paramą dešiniosioms ir euroskeptiškoms jėgoms Europoje. Jie kritikuoja Europos Sąjungos reguliavimo politiką, migracijos sprendimus ir tai, ką vadina per dideliu Briuselio kišimusi į nacionalinių valstybių reikalus. Tokia laikysena sulaukia palaikymo tarp dalies Europos dešiniųjų partijų, tačiau sukelia įtampą su centro dešiniosiomis jėgomis.
TS-LKD pozicijos dėl Ukrainos ir NATO stiprinimo atitinka daugelio Europos konservatyvių partijų laikyseną – stiprinti Aljansą ir riboti Rusijos įtaką. Tačiau jų griežta kritika D. Trumpo pasisakymams apie derybas su Rusija daliai JAV respublikonų atrodo kaip politinis puolimas.
Kol kas oficialios TS-LKD reakcijos į A. P. Lunos pareiškimą nepaskelbta. Vieša diskusija rodo platesnį ideologinį skirtumą tarp dalies JAV respublikonų ir kai kurių Europos konservatorių dėl to, kaip turėtų atrodyti Vakarų saugumo politika ir santykiai su Rusija.
Šaltinis: 77.LT
