Šiandien, lapkričio 11-ąją, minima šv. Martyno diena, kuri liaudyje būdavo ypatingai svarbi. Šią dieną prasidėdavo piemenėlių mokslo metai, valstiečiai atiduodavo savo skolas, o taip pat būdavo prognozuojama, kokie orai lauks per šv. Kalėdas.
Naujienų portalui tv3.lt apie šv. Martyno dienos reikšmę sutiko pakomentuoti etnologas Libertas Klimka. Jis neslėpė, kad šv. Martynas buvo tarsi atskaitos taškas, žymėjęs perėjimą iš rudens į žiemos laiką.
Piemenims prasidėdavo mokslo metai
Kaip pasakojo pašnekovas, pirmiausia ši diena būdavo svarbi piemenims, nes baigdavosi ganiava ir prasidėdavo mokslo metai.
Sutartys su skerdžiais, vyriausiais piemenimis, baigdavosi per šv. Martyno dieną, dėl to dažniausiai piemenys šiuo laiku būdavo išleidžiami į mokyklą.
„Sutartyje būdavo nurodoma, kiek skerdžius turi gauti bulvių, grūdų, daržovių. Jis šią dieną gaudavo uždarbį, susikraudavo į vežimą ir išvykdavo į savo kaimą.
Tada vaikai pasilikdavo vieni. Jeigu orai nebūdavo dar labai šalti, jeigu dar būdavo žolė, tai ganiava būdavo pratęsiama. Kaime būdavo ganoma tol, kol būdavo žolės“, – pasakojo L. Klimka.
Tiesa, etnologas pažymėjo ir tai, kad piemenims ganymas jau būdavo įgrisęs ir juos viliodavo šilta klasė, kurioje būdavo galima mokytis.
Dėl to piemenys naudodavo burtus, kurie turėdavo pritraukti sniegą. Pasak L. Klimkos, šių burtų ištakos – pagonybės laikai.
„Vaikai pasirinkdavo pamiškėje baltą beržą, aplink tą baltą beržą vesdavo baltą ožį. Tas vedimas būdavo pagal tam tikras taisykles – būtinai pagal saulės tekėjimo kryptį, tris kartus apvedama ir dainuojamos dainos.
Vienas piemenukas, kuris pramiegojo pavasarį pirmąją ganiavą, šią dieną turėdavo eiti paskui ožį įsikandęs į jo uodegą – tokie būdavo pajuokavimai.
O štai vyriausias piemenukas įlipdavo į medį ir sakydavo pamokslą, kaip vaikams mokykloje elgtis, kokias išdaigas krėsti ir panašiai“, – vaikišku žaidimu dalijosi jis.
L. Klimka teigė, kad, etnologų nuomone, šis žaidimas yra atėjęs iš senų, pagoniškų laikų, kuomet žemės dievams būdavo aukojamas ožys.
Valstiečiai susimokėdavo duokles
Po visų darbų šv. Martynas taip pat būdavo reikšmingas valstiečiams, nes šios dienos metu baigdavosi darbai laukuose ir reikėdavo su visais atsiskaityti.
Pirmiausia būdavo atsiskaitoma su valdovu, kuris turėdavo iš valstiečių duoklių išlaikyti valstybės struktūrą, savo armiją.
„Paskui žiūrėdavo, kas priklauso dvarui, tą reikdavo atiduoti. O kai būdavo atsiskaitoma su valdovu ir su dvaru, tada atsiskaitydavo su kaimo amatininkais“, – sakė L. Klimka.
Etnologas aiškino, kad atsiskaitymas vykdavo ne pinigais, kaip dabar, o natūra – maisto produktais, kuriuos pavyko užauginti.
Valstiečiai susimokėdavo malūnininkams, kalviams, puodžiams, pribuvėjoms – visiems, kurių paslaugų reikėdavo.
„Dėl to šv. Martynas dar yra vadinamas skolų atidavimo diena“, – apie dar vieną dienos reikšmę kalbėjo pašnekovas.
Kokios Kalėdos laukia?
Galiausiai L. Klimka prabilo apie šv. Martyno dienos orų spėjimus. Jis atskleidė, kad ši diena tiksliausiai nusakydavo, kokios šv. Kalėdos laukia.
„Šv. Martynas yra paskutinė rudens šventė, po šv. Martyno dienos prasideda pusiaužiemis. Tai toks laikas, kai nei žiema, nei ruduo, jis tęsiasi iki šv. Andrejaus, lapkričio 30 dienos.
Yra net toks pasakymas – koks pusiaužiemis atjos, tokia ir žiema bus. Jeigu pusiaužiemis bus su atlydžiais, su pasnigimais, kaip obuolmušis žirgas, tai atėjusi žiema iš vienos rankovės barstys sniegą, iš kitos – šaltį.
Visas tas pusiaužiemio laikotarpis yra pranašingas, parodantis, koks bus žiema“, – pasakojo jis.
L. Klimka pasakojo, kad senovėje lietuviai vadovaudavosi patarle – jeigu per šv. Martyną žąsis būdavo ant vandens, tai per šv. Kalėdas turėtų būti ant ledo, o jeigu per šv. Martyną žąsis ant ledo, tada per šv. Kalėdas turėtų būti ant vandens.
Pasak jo, šis pasakymas yra reikšmingas ir orai – tikslūs. L. Klimka aiškino, kad jis kasmet per šv. Martyną užsirašydavo dienos orus, o juos patikrindavo per šv. Kalėdas. Spėjimai pasitvirtindavo.
„Šiandien galima matyti, kad Kalėdos turėtų būti sniegingos arba pašalusios. Žiemos pradžia turėtų būti su gilia šalna“, – džiugiomis žiniomis dalijosi etnologas.
