Gyvenant daugiabučiuose neretai tenka kęsti erzinantį kaimynų elgesį, tačiau kartais su tuo taikstytis tiesiog neišeina. Pvz., jei dėl šalimais gyvenančio asmens kasdien tenka kęsti baisų kvapą, rinkti jo šiukšles ar net kovoti su tarakonais. Tačiau ką daryti, jei tokie kaimynai į kalbas nesileidžia – ar pagalbos ranką ištiesia daugiabučio administratorius, o galbūt pati savivaldybė?
Su tuo susidūrė vilnietė Giedrė (vardas – pakeistas). Ji papasakojo, kad turi jauną kaimyną nuomininką, kuris nuolat šiukšlina laiptinėje, bet į kalbas nesileidžia.
„Deda savo šiukšles laiptinėje, kurios stovi po 2 paras, kvapas – baisus, pribėga ir skysčių iš tų maišų, kurių jis neišvalo. Jis – labai nepatenkintas, kai kaskart gražiai prašau nekrauti šiukšlių bendruose koridoriuose.
Vieną kartą grįžusi namo radau visur pribarstyta putplasčio burbuliukų. Paprašiau sutvarkyti iki savaitgalio, tai jis tiesiog sušlavė į kampą ir jie jau guli 6 dienas. Kaip kovoti su tokiu kaimynu?“ – teiravosi moteris.
Ji paminėjo, kad namas turi tarakonų ir per gyventojų susirinkimą įtarimai krito būtent šitam žmogui, tačiau namo pirmininkas teigė negalintis jų iš šio buto išnaikinti, kadangi neranda buto šeimininkų:
„Kiek žinau, šitas butas visada yra nuomojamas, šeimininkai – užsienyje. Ir su jais susisiekt neįmanoma, nes reikia kontaktų. Juk nuomininkas tikrai nepasakys kontaktų.“
Kaltininkui – laiptinės tvarkymo išlaidos?
Įmonių grupės „Civinity“ plėtros projektų vadovo Andriaus Soikino teigimu, už bendrą švarą ir tvarką daugiabutyje atsako jo valdytojas. Tai gali būti administratorius, bendrijos pirmininkas ar namo interesams atstovauti įgaliotas asmuo.
Jei valdytojas neužtikrina tvarkos ir švaros pagal teisės aktus, jis pats gali susilaukti sankcijų už šių funkcijų nevykdymą.
Pasak A. Soikino, jei gyventojai informuoja apie situaciją, administratorius gali sutvarkyti bei išvalyti laiptinę, o už šį papildomą darbą sąskaitą išrašyti konkrečiam už tai atsakingam butui.
O tuo atveju, kai „šiukšlintojas“ yra nežinomas, bendrų patalpų sutvarkymo išlaidos paskirstomos visiems butų savininkams.
„Būsto administravimas neapima viešosios tvarkos priežiūros ar sankcijų (pvz., baudų skyrimo), nes neturi tam įgaliojimų ir priemonių. Todėl, jei kaimynų elgesys pažeidžia viešosios tvarkos nuostatas, gali būti prasminga kreiptis į policijos pareigūnus.
Vienintelė legali priemonė administratoriui yra informuoti savininką ar visus gyventojus dėl tvarkos palaikymo ir, jei šie nesiima spręsti, sutvarkyti ir pateikti išlaidas savininkui arba visiems savininkams“, – apibendrino A. Soikinas.
Jis pridūrė, kad daugiabučio valdytojas (administratorius) paprastai turi visų butų savininkų kontaktus, todėl minimu atveju galėtų kreiptis į konkretaus buto nuomotojus.
Tačiau dėl asmens duomenų apsaugos šių kontaktų negalėtų duoti kitiems kaimynams.
Už pažeidimus daugiabutyje – baudos iki 600 eurų
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas primena, kad bendrojo naudojimo patalpose (pvz., laiptinėse) yra draudžiama:
- šiukšlinti;
- užsiimti bet kokia veikla, kuri sukelia ar gali sukelti patalpų užterštumą ar skatinti parazitų, graužikų veisimąsi;
- nešti į patalpas bei jose kaupti išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus;
- užgriozdinti patalpas, jų prieigą prie bendrosios inžinerinės įrangos.
Pasak G. Grubinsko, už šiuos pažeidimus gresia įspėjimas arba bauda iki 600 eurų.
Jis pridūrė, kad bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose, bendruose balkonuose, rūsiuose, palėpėse, bendrabučių virtuvėse ir t. t.) taip pat yra draudžiama rūkyti. Už tai gali būti skirta bauda iki 90 eurų.
„Teisės aktai taip pat draudžia bendrojo naudojimo patalpose laikyti, šerti ir palikti be priežiūros naminius gyvūnus, leisti į bendrojo naudojimo patalpas patekti bešeimininkiams gyvūnams.
Gyvūnui priteršus bendrojo naudojimo patalpose, gyvūno laikytojas privalo nedelsiant surinkti ekskrementus ar kitus teršalus. Už šių taisyklių nesilaikymą gali būti skirta bauda iki 550 eurų“, – vardijo savivaldybės atstovas.
Vis tik jis paminėjo, kad kitose savivaldybėse sanitarijos taisyklės gali būti kitokios, nes jas tvirtina kiekviena savivaldybė atskirai.
FOTOGALERIJA. Pinigai, biudžetas, išlaidos
Kur kreiptis dėl šiukšlinimo ir kokių įrodymų reikia?
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis pažymėjo, kad laiptinėse negali būti paliekami daiktai, kurie trukdo praėjimui ar išėjimui nelaimės atveju.
Jo teigimu, daugiabučiuose draudžiama laikyti bet kokius daiktus bendro naudojimo patalpose, jei jie trukdo žmonėms saugiai evakuotis.
„Jei gyventojai pastebi, kad bendrose patalpose daiktai laikomi netinkamai, reikėtų į tai reaguoti atsakingai. Pirmiausia patartina pasikalbėti su kaimynais ir pabandyti problemą išspręsti draugiškai.
Jeigu susitarti nepavyksta, galima kreiptis į namo administratorių, bendriją ar įgaliotą atstovą“, – komentavo G. Gatulis.
Jis vardijo, kad gyventojai gali pateikti skundą:
- per ePolicija.lt, pridėdami nuotraukas ar vaizdo įrašus, nurodydami datą, laiką ir galimą pažeidėją;
- per Kauno savivaldybės svetainę (patvirtinus tapatybę);
- skambindami 112.
G. Gatulis nurodė, kad 2025 m. Kaune dėl bendro naudojimo patalpose kaupiamų šiukšlių gauti 6 skundai. Pažeidimus padariusiems asmenims buvo taikyta administracinė atsakomybė.
G. Grubinskas antrino, kad apie pastebėtą pažeidimą reikėtų pranešti savivaldybei ar kitai kontrolę vykdančiai institucijai, kartu pateikiant įrodymų (nuotraukų ar vaizdo įrašų):
„Pvz., jei susiduriama su šiukšlių kaupimo laiptinėje problema, įrodymuose turėtų matytis konkretus asmuo, kuris palieka šiukšles.“
Štai ką siūlo daryti, kad tokių situacijų nebūtų
„Civinity“ plėtros projektų vadovas pripažino, kad tokios situacijos, kai buto savininkai gyvena užsienyje, yra sunkiai pasiekiami arba visiškai neįsitraukia į nuomojamo būsto priežiūrą, pasitaiko, tačiau tai nėra dažnas ar masinis reiškinys.
„Praktika rodo, kad didžioji dalis savininkų yra suinteresuoti išsaugoti savo turtą ir gerus santykius su kaimynais, todėl apie problemas sužinoję paprastai reaguoja gana greitai.
Vis dėlto pasitaiko pavienių atvejų, kai bute gyvenantis asmuo nuolat nesitvarko, pažeidžia bendro naudojimo patalpų taisykles, o savininkas yra pasyvus arba sunkiai pasiekiamas“, – kalbėjo A. Soikinas.
Jis teigė suprantantis, kad tokiose situacijose labiausiai nukenčia kiti namo gyventojai, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis nuosekliai ir teisiškai teisingai:
„Rekomenduojama name nusistatyti ir pasitvirtinti oficialias namo priežiūros taisykles, kad visi jas žinotų ir būtų supažindinti – tada kyla mažiau nesusipratimų.“
