Nuo 2026 metų sausio Lietuvoje įsigalios naujas mokestis už pridėtinį cukrų ir saldiklius, esantį nealkoholiniuose gėrimuose. Valdžia tikisi dvigubo efekto – geresnės visuomenės sveikatos ir papildomų pajamų gynybai, tačiau vartotojams ir verslui tai reikš kainų augimą bei daug neatsakytų klausimų.
Dėl naujojo mokesčio litras limonado pabrangs nuo 9 iki 25 centų, tačiau tuo viskas nesibaigs. Apmokestinimas palies ne tik saldžius gaiviuosius gėrimus, bet ir sultis, pieno, kefyro, jogurto gėrimus, o didžiausias kainų šuolis laukia koncentruotų produktų.
Pirkėjai skaičiuoja centus, bet įpročių keisti neskuba
71-erių šiaulietis Alfredas, išgirdęs apie cukraus mokestį, parduotuvėje tikrina giros sudėtį. 1,5 litro butelis, kainuojantis beveik 2 eurus, dėl mokesčio gali pabrangti dar apie 10 centų. Visgi vyras sako, kad sprendimo nekeis.
„Man jau 71 metai, visą gyvenimą viskas brango. Gerti kažką reikia – negersi juk vien vandens iš krano“, – sako senjoras.
Kiti pirkėjai į saldintus gėrimus žiūri skirtingai. Vieni ragina cukraus vartoti kuo mažiau, kiti piktinasi, kad apmokestinami visi gėrimai, kuriuose 100 ml yra daugiau nei 2,5 g cukraus.
„Cukrus – kaip nuodai, jei jo per daug“, – sako viena pašnekovė.
„Kartais norisi burbuliukų, kai sunku skrandžiui“, – antrina kitas pirkėjas.
„Turiu anūkus ir proanūkius – ką nupirksi, tą ir geria“, – pastebi senjorė.
Valdžia tikisi sveikesnių pasirinkimų, verslas – ginčų
Vienas iš mokesčio iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas tikina, kad brangesni saldinti gėrimai paskatins rinktis alternatyvas be pridėtinio cukraus.
„Šis įstatymas turi dvi dedamąsias – mokestinę ir sveikatos. Tai produktas, kuris neprisideda prie sveikesnio gyvenimo“, – sako A. Sysas.
Tačiau verslas jau dabar ruošiasi galimiems mokestiniams ginčams. Gamintojai ir importuotojai teigia negaunantys aiškių atsakymų, kurie produktai bus laikomi apmokestinamais.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Romas Karmaza aiškina, kad natūralūs cukrūs nebus apmokestinami, tačiau jei produkte yra ir natūralių, ir pridėtinių cukrų, teks skaičiuoti tik pastaruosius.
Daugiausia neaiškumų kyla dėl pieno produktų. Jogurtai, kefyrai ar pieno gėrimai turi natūralaus cukraus, bet dažnai būna ir papildomai pasaldinti. Be to, riba tarp gėrimo ir maisto produkto išlieka miglota.
„Ar pieno produktai apskritai yra gėrimai? Jie turi baltymų, aminorūgščių ir pirmiausia yra maistas“, – pabrėžia advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Indrė Ščeponienė.
Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė priduria, kad pusės metų laikotarpis prisitaikyti prie visiškai naujo mokesčio yra per trumpas.
Didžiausias smūgis – sirupams ir milteliams
Didžiausias mokestis gresia koncentruotiems saldiems produktams – sirupams bei kavos, kakavos ar kisieliaus milteliams. Už kilogramą tokių produktų teks mokėti net 4 eurus.
Dėl to gali būti pigiau rinktis nesaldžius miltelius ir cukrų berti pačiam, mat paprastam cukrui naujas mokestis nebus taikomas. Neaiškumai neramina ir sportinės mitybos produktų pardavėjus.
„Dalis gamintojų keis receptūras, dalis – ne. Ne viską lengva pritaikyti“, – sako G. Levišauskaitė.
Nepaisant kritikos, valdantieji viliasi, kad cukraus mokestis į biudžetą kasmet atneš apie 25 mln. eurų, kurie bus skirti šalies gynybai. Lietuva tokiu sprendimu prisijungs prie kaimyninių Latvijos ir Lenkijos, kur panašus mokestis jau galioja.
Tuo metu verslas ir vartotojai ruošiasi pokyčiams, o ginčai dėl to, kas laikoma gėrimu, o kas – ne, greičiausiai tęsis ir įsigaliojus mokesčiui.
