Seimo narys, teisininkas Ignas Vėgėlė socialiniuose tinkluose kviečia Lietuvos piliečius kovo1-ąją atvykti į Kauno „Žalgirio” arenoje, amfiteatre vyksiančią konferenciją.
Šiame renginyje, kuris prasidės 13 val., žada pasisakyti žinomi šalies istorikai, teisininkai, ekonomistai, dvasininkijos atstovai. Bus ieškoma bendro susitarimo dėl Lietuvos ateities ir kaip savo valstybei padėti.
Visus prašoma registruotis feisbuke nurodytu adresu. Kodėl tokios konferencijos prireikė? Kodėl būtent dabar?
„Turbūt tokią konferenciją buvo galima surengti ir anksčiau, – sutiko I.Vėgėlė, – tačiau dabar, kai matome ikiteisminių tyrimų veiksmus įvairius, turbūt sunku rasti politinių partijų, kurios nebūtų paliestos jų arba korupcijos šešėlio. Būtent dabar, mano supratimu, atsirado labai didelis poreikis. Ir turbūt jau šešti metai, kaip aš skaičiuoju, tas poreikis tik didėja.
Todėl reikia pradėti galų gale telktis ir keisti visą valdymo būdą, kaip Lietuva yra valdoma, kaip yra įgyvendinami sprendimai, kaip yra siūlomi sprendimai, kaip jie yra priimami. Kaip yra negirdimas Tautos balsas, kaip yra nesitariama su žmonėmis. Net vyksta tokie elementarūs dalykai, kai dar Seimui nenusprendus, jau sakoma, kad sprendimai yra priimti – nepasitarus, nedarant jokių rimtų diskusijų žiniasklaidos priemonėse.
Mes gyvename tokioje siurrealybėje, kurioje gyvų diskusijų vietą yra užėmusios viešųjų ryšių suformuotos klišės. Nieko kito nebelikę. Čia aš kalbu ir apie užsienio politiką, ir apie ekonomikos politiką, ir apie krašto gynybą bei daugelį kitų sričių. Apie tą pačią socialinę politiką.
Ypač skausminga yra švietimo situacija bei demografija. Pastarąją reikėtų netgi minėti pirmoje vietoje, nes kalbame apie krašto gynybą, o tuoj neturėsime, kas gins. Šiandien matome – Europa jau skatina, kad migrantus galėtume panaudoti krašto gynybai. Na, čia jau iš viso nesuvokiama, kas vyksta šitoje europinėje erdvėje!
Tai ir skatina ieškoti drąsių intelektualų, kurie išdrįstų dar kartą priminti, kokioje situacijoje yra Lietuva. Intelektualų ieškosime ir regionuose, nebūtinai tik iš centro. Visur yra šviesių, drąsių žmonių, nors jų ir nematome per LRT, nei kitose pagrindinėse medijose. Joms regionų šviesuliai tarsi neegzistuoja. Tai štai norime juos sutelkti, pasikalbėti ir paklausti, ar yra poreikis toliau kartu veikti. O jei yra poreikis, tai kaip veikti.
– Steigti naują politinę partiją?
– Tokios intencijos šitame pirmame susitikime turbūt mes nekelsime. Tikslas mūsų yra tik susitikti ir susitikus nuspręsti, kaip turėtume elgtis toliau. Bet neatmestina, kad gali iš tos visos situacijos gimti ir toks (naujos partijos) poreikis.
– Tinklaraštininkas, buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas taip pat jau viešai svarsto vienaip ar kitaip įsitraukti į Seimo rinkimus. Matomai irgi pajuto poreikį. Ar nebus dubliavimosi?
– Ne, su S.Malinausku aš visiškai nebendrauju ir nekontaktuoju. Aš net nestebėjau, kas pirmas tą veiksmą (pranešimą apie įsitraukimą į Seimo rinkimus) padarė. Ar čia yra reakcija į tai, ką aš nusprendžiau padaryti ir pradėjau telkti žmones į renginį, ar čia to paskatinti pradeda kalbėti kiti, taip pat ir S.Malinauskas.
Žinote, niekam neuždrausta – visi gali telktis. Iš kitos pusės – gal visai ir neblogai, jeigu S.Malinauskas, ar Andrius Tapinas, ar kiti išeis į tą pačią erdvę, kovos tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis kovoja politikai. Jei jie bus tokie patys skaidrūs, reikalaus tokio paties skaidrumo, kokį bent jau aš nešu, tai aš labai apsidžiaugčiau, jei šie žmonės išeitų į tą patį ringą ir mes kovotume vienodomis sąlygomis.
Man turbūt ne tiek šitas klausimas keltų nerimą, kiek pono Edmundo Jakilaičio pasiūlymas prieš rinkimus blokuoti socialinius tinklus. Gal tada reikėtų blokuoti tas medijas, kurios negali atspindėti nacionalinio transliuotojo tikrosios misijos?
Gal ir tą patį poną Jakilaitį blokuoti, kuris, tiesiai šviesiai kalbant, siūlo tokį dalyką, nors pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti ir suvokti savo paties sąsajas su buvusia valdančiąja dauguma.
– Konferencijoje žadate kalbėti apie mūsų demografines problemas, apie Tautos išlikimą. Bet tos temos domina ir „Nacionalinį susivienijimą”. Kaip išvengsite būtent tokio dubliavimosi?
– Aš manau, kad daugumoje mažesnių politinių jėgų yra tam tikri programiniai dalykai, kurie, ko gero, visumoje kartojasi ir kitose politinėse jėgose. Bet tikslas yra suvienyti ir padaryti bendrą politinę programą. Kiek atsimenu, tai Vytauto Radžvilo „Nacionalinis susivienijimas” labiau pabrėžė kalbos dalykus, tačiau turbūt ir kitos politinės partijos ar visuomeninės organizacijos turi savų intelektualų. Todėl, mano įsitikinimu, niekas nesidubliuos, mes vieni kitus tik papildysime, sutartinai veikdami kartu.
– Jūs dirbate Seimo „valstiečių” frakcijoje. Tiesa, nesate šios partijos narys. Bet ar nebuvo galima visuomenės telkimosi idėjos įgyvendinti su „valstiečiais”? Juk šiuo metu dėl šios partijos narių nevyksta jokie ikiteisminiai tyrimai, viešumoje nefiksuojami jokie skandalai.
– Na, sunku pasakyti, bet bent jau man nepavyko pamatyti „valstiečių” frakcijoje vieningo veikimo. Tai galima pastebėti ir iš viešų frakcijos narių pasisakymų, kai viena dalis sako vienaip, o kita – kitaip. Tai nėra tik skirtingas kalbėjimas. Tai yra tam tikri skirtingi ideologiniai dalykai. Netgi dėl principinių vertybinių dalykų yra skirtumų. Todėl aš viliuosi, kad ir patys „valstiečiai” įžvelgs būtinumą telktis ir palaikys mūsų dabartinį telkimąsi.
