Paaiškina, kaip pasiruošti galimai krizei.
Apie „X“ valandą ir šiuolaikinį karą
Klausiant, ar esame pasiruošę „X“ valandai, majoras atsako, kad jai niekada neįmanoma būti visiškai pasiruošus. Negalima visko aprašyti, kaip ji galėtų vystytis. Todėl reikia dirbti, kurti įvairius galimus scenarijus, treniruotis ir būti pajėgiems reaguoti į šiuos iššūkius, aiškina Slaidiņš.
„Manau, kad šiuo metu svarbiausia yra tarpusavio bendradarbiavimas tarp valstybės struktūrų – ginkluotųjų pajėgų, Vidaus reikalų ministerijos, taip pat civilinės valdžios – kad būtų sukurta grandinė ir joje nebūtų nutrūkimų,“ – pažymi Slaidiņš.
„Jei turime tokį kaimyną, kaip Rusija, turime suprasti, kad mūsų „X“ valanda yra nuolat prie durų. Mūsų stiprybė priklausys nuo to, kaip sugebėsime reaguoti ir užkirsti kelią visiems šiems iššūkiams“, – pabrėžia NBS majoras.
Signalas, kad būtina ieškoti saugios vietos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Naraškevičienė pirmiausia pažymi, kad apie gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją gyventojai būtų perspėjami sirenomis (garsiniu signalu), trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus, informacija taip pat būtų perduota per Lietuvos radiją ir televiziją.
„Teritorijose, kuriose nesigirdi sirenų, gyventojai būtų perspėjami papildomai – per pasiuntinius“, – priduria specialistė.
Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje 72.lt pažymima, kad išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiu ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba kitą tinkamą vietą – daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti.
Priedangomis iš esmės gali būti įvairios patalpos su kuo mažesniu durų ir langų plotu: gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos paskirties statinių patalpos ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinės, dušai, rūsiai), nedegių medžiagų sandėliai ir kt.
Priedangos skirtos trumpam laikui sudaryti sąlygas gyventojams išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju. Priedanga taip pat skirta apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu – tokių, kaip atakos iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltos sprogimo smūgio bangos, skeveldros, nuolaužos ar atsitiktinės kulkos.
Arčiausiai jūsų esančią priedangą galite rasti labai paprastai – „Saugu“ polapyje ČIA.
Atsakydama į klausimą, koks elgesys priedangose laikomas saugiu, o kokių veiksmų vengti, PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė L. Naraškevičienė pažymi, kad svarbiausia – išlikti ramiems, nepanikuoti, laikytis rimties ir bendrųjų socialinio elgesio normų.
„Taip pat būtina klausytis atsakingų institucijų nurodymų ir pasirūpinti šalia esančiais vienišais ar senyvo amžiaus asmenimis“, – priduria ji.
Galima slėptis ir namuose
Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt atkreipiamas dėmesys, kad gavus informaciją apie staiga kilusią grėsmę – cheminę ar radiacinę taršą, oro antskrydį, uraganą ir kt. – gyventojai gali trumpam laikui (iki 2–3 parų) pasislėpti tiesiog namuose, taip pat saugiose gyvenamose ar negyvenamose patalpose.
„Kartu su informacija apie kilusį pavojų gyventojai bus informuojami apie taip kaip saugiai elgtis – leistis į rūsius, eiti į lauką ar likti namuose saugiose patalpose“, – patikslinama svetainėje.
Taip pat pabrėžiama, kad saugi patalpa – tai vidinė, saugiai ir greitai pasiekiama erdė su kapitalinėmis konstrukcijomis ir minimaliu durų bei langų skaičiumi, ventiliuojama į ją tiekiant specialiais oro filtrais išvalytą orą, lengvai užsandarinama, siekiant maksimaliai sumažinti oro patekimą iš išorės, įrengta pavėjui vyraujančių vėjų kryptimi arba priešingoje pavojingo objekto pusėje, be pakabinamų lubų ir su vandens tiekimu.
Priedangos – trijų lygių
Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka priedangos Lietuvoje pagal jų būklę ir jose esančias priemones yra skirstomos į tris lygmenis. Trečio lygio priedangos skirtos trumpam prieglobsčiui – iki maždaug 5 valandų, antro lygio priedangos pritaikytos išbūti iki 24 val., o pirmo lygio – iki 72 val.
Šiuo metu Lietuvoje daugiausia yra antro ir trečio lygio priedangų. Kaip nurodo VRM, jos gali būti įrengiamos įvairios paskirties statiniuose, išskyrus gamybos, pramonės ar sandėliavimo paskirties pastatus, kurie susiję su didele gaisro ar pavojingų medžiagų rizika.
Priedangos ir sirenos
Sužinok, kur yra
artimiausia priedanga
Atraskite daugiau
Vanduo buteliuose
Apsipirkimas ir mažmenininkai
Veido ir kūno priežiūra
Sužinok, kur yra artimiausios perspėjimo sirenos
Rekomenduojama, kad trečio lygmens priedangoje būtų įrengti ne mažiau nei du evakuaciniai išėjimai, taip pat kad ji būtų pritaikyta riboto judumo asmenims. Reikalavimai apsaugai nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, kenksmingų medžiagų, dujų ar aerozolių šio lygio priedangoms nėra taikomi.
Trečio lygio priedangų konstrukcijų elementai turi būti iš Statybos reglamente nustatytų medžiagų, tokių kaip monolitinis arba surenkamasis gelžbetonis ar mūras. Konstrukcijos turi būti projektuojamos taip, kad atlaikytų sprogimo bangos ir griūties apkrovas arba priedanga turi būti įrengiama požeminėje statinio dalyje. Rekomenduojama, kad priedangoje nebūtų langų, o jei jie yra – būtų numatytos priemonės jiems uždengti.
Inžinerinių sistemų sprendimai tokiose priedangose turi užtikrinti minimalią, tačiau funkcionalią eksploataciją. Rekomenduojama įrengti elektros tiekimą iš tinklo, apšvietimą ir kištukinius lizdus. Priedangoje turi būti įrengta mechaninė arba natūrali vėdinimo sistema, taip pat gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, stacionari gaisrų gesinimo sistema arba autonominis dūmų signalizatorius.
Tokiose priedangose rekomenduojama įrengti šildymo sistemą arba vietą aprūpinti elektriniais šildytuvais. Taip pat rekomenduojama įrengti elektroninių ryšių sistemą, pavyzdžiui, stacionarų interneto ar fiksuotą telefono ryšį.
Priedangą rekomenduojama aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis žmonių saugumui ir komfortui užtikrinti. Rekomenduojama turėti pirmosios medicinos pagalbos priemones, atsižvelgiant į galimą priedangoje tilpsiančių gyventojų skaičių. Rekomenduojama priedangoje turėti įrengtą geriamojo vandens tiekimo sistemą, taip pat nuotekų šalinimo sistemą arba sausuosius tualetus.
Maisto davinių reikalavimai šiam priedangų lygiui netaikomi. Gulimų vietų įrengimas nėra privalomas, tačiau rekomenduojama numatyti sėdimas vietas ne mažiau nei dviem trečdaliams priedangoje numatytų tilpti gyventojų.
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje maždaug 70 proc. priedangų yra tinkamos pasislėpti iki 5 valandų, likusios – 24 ar 72 valandoms, pažymi Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Kuo realiai aprūpintos priedangos?
Matyti, kad didelė dalis antro (iki 24 val.) ir trečio (iki 5 val.) lygio priedangoms, kurių Lietuvoje yra daugiausia, taikomų kriterijų yra rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio. Trečio lygio priedangose privaloma laikytis tik statinio paskirties apribojimų ir užtikrinti, kad konstrukcijų elementai būtų įrengti iš statybos reglamente nustatytų medžiagų – gelžbetonio ar mūro, visi kiti kriterijai yra rekomendacinio pobūdžio arba apskritai netaikomi.
„Delfi“ VRM teiravosi, kokia šiuo metu yra reali situacija priedangose – ar jos atitinka dabartines VRM rekomendacijas, ką jose jau dabar galima rasti. Ministerijos taip pat klausta, ar ateityje įvardyti kriterijai išliks rekomendacinio pobūdžio, ar planuojama dalį jų paversti privalomais standartais ir užtikrinti jų įgyvendinimą.
VRM, atsakydama į klausimus, visų pirma, pažymėjo, kad absoliuti dauguma priedangų šiuo metu yra senesnės statybos statiniuose, kuriuos ne visais atvejais įmanoma pritaikyti taip, kad jie atitiktų tokius keliamus reikalavimus, kurie taikomi naujiems statiniams pagal šiuolaikinius standartus.
„Todėl savivaldybės kartu su priedangų valdytojais kiekvieną atvejį turi įvertinti individualiai ir įgyvendinti jame tuos rekomendacinius sprendinius, kurie yra galimi esamomis aplinkybėmis“, – pažymi ministerija.
VRM taip pat akcentavo, kad priedangų atsparumo stiprinimas pirmiausia yra siejamas su investicijomis.
„2025 m. savivaldybėms skirtas 15,9 mln. Eur finansavimas modernizuoti 386 priedangas. Įgyvendinus šias investicijas, iš jų apie 40 proc. priedangų pasieks antrąjį – vidutinio atsparumo – lygį, užtikrinantį apsaugą iki 24 valandų. Dalis priedangų liks trečiajame lygyje (iki 5 val.), o kita dalis pasieks aukščiausią – pirmąjį – lygį, skirtą apsaugai iki 72 valandų“, – patikslino institucija.
Planuojama įteisinti minimalius privalomus reikalavimus visoms priedangoms
VRM taip pat pabrėžė, kad ministerija yra parengusi Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos planuojama įteisinti visų priedangų skirstymą į tris lygius pagal PAGD nustatytą tvarką, kartu ir minimalius privalomus reikalavimus visoms priedangoms.
„Vis dėlto parengtiems pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas“, – pridūrė institucija.
Į klausimą, kokį konkretų minimalų infrastruktūros rinkinį gyventojas šiuo metu realiai gali tikėtis rasti priedangoje, kurioje galima likti iki 5 val., VRM pažymėjo, kad priedanga, nepriklausomai nuo jos lygmens, yra skirta daryti sąlygas gyventojams tik trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu.
„Minimaliu atveju tai gali būti standartinis rūsys ar požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kurie paruošiami naudoti kaip priedanga per 12 val. nuo sprendimo priėmimo“, – patikslino institucija.
Kaip pasiruošti iš anksto?
PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė L. Naraškevičienė akcentuoja, kad gyventojams krizėms rekomenduojama pasiruošti iš anksto ir vadovautis „5 žingsnių programa“.
„Pirma, sudaryti šeimos pasirengimo planą, antra, turėti maisto ir vandens atsargų bent 3 paroms, trečia, žinoti, kur galima laikinai pasislėpti, ketvirta, įsitikinti, kad telefone įjungta trumpųjų perspėjimo pranešimų funkcija, penkta, į mobilųjį telefoną įsidiegti LT72 programėlę.
Daugiau informacijos apie galimas nelaimes Lietuvoje, svarbiausius pasirengimo principus ir elgesį gresiant pavojui ar jau kilus nelaimei (pavyzdžiui, pučiant stipriam vėjui, kilus gaisrui, paskelbus oro pavojų ar esant karinėms grėsmėms, įvykus atominės elektrinės avarijai ir kt.), taip pat apie tai, kaip nustatyti mobiliuosius telefonus, kad gautumėte trumpuosius perspėjimo pranešimus, kur konkrečioje savivaldybėje yra kolektyvinės apsaugos statiniai ir kita aktuali informacija pateikiama Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje ČIA.
Išvykimo krepšys – būtinybė
PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė L. Naraškevičienė taip pat pažymi, kad rekomenduojama iš anksto pasiruošti išvykimo krepšį.
Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje pabrėžiama, kad kiekvienas šeimos narys turėtų turėti atskirą, savo poreikiams pritaikytą krepšį ir kad išvykimo krepšio turinį galima koreguoti pagal savo poreikius, įgūdžius, įpročius, kainą ir kitus parametrus.
Vis dėlto esminiai daiktai yra šviesos šaltinis, maisto davinys, drabužiai, įrankių rinkinys, tualetiniai reikmenys, pinigai, juvelyriniai dirbiniai, medikamentai, žaislai, knygos vaikams, radijo imtuvas, vanduo, šilta antklodė ir svarbūs dokumentai.
Pažymima, kad turėdamas šiuos daiktus žmogus bus apsirūpinęs išgyventi mažiausiai 72 valandas, tol kol sulauks pagalbos.
„Rekomendacinė išvykimo krepšio svorio norma yra ne daugiau penktadalio žmogaus svorio. Pavyzdžiui, jei žmogus sveria 100 kg, tai jo išvykimo krepšys neturėtų viršyti 20 kg. Stenkitės, kad jūsų išvykimo krepšys būtų kuo lengvesnis. Galima nuimti pakuotes, etiketes, rinktis lengvesnę įrangą ir priemones. Išvykimo krepšys turėtų būti maždaug 45 litrų kuprinė. Jei skauda nugarą ar kurpinė per sunki, tuomet pravartu turėti karutį arba kuprinę ant ratukų“ , – patikslinama LT72 interneto svetainėje.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad rekomenduojama vengti bet kokių karinio stiliaus daiktų. Jei jūsų išvykimo krepšys, apranga ar kiti elementai gali identifikuoti jus kaip karį, karo metu galite būti palaikytas ginkluoto pasipriešinimo dalyviu, o tai galėtų turėti skaudžias pasekmes. Turite aiškiai signalizuoti, kad esate civilis.
