Prezidento Gitano Nausėdos palankus vertinimas per mėnesį sumažėjo 5 procentiniais punktais, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ viešosios nuomonės apklausa. Tuo metu partinių reitingų lentelėje reikšmingesnių pokyčių nefiksuojama.
Pernai metų gruodžio 11–29 dienomis vykusios apklausos duomenimis, šalies vadovas G. Nausėda palankumo reitinge atsidūrė ketvirtoje vietoje – jį pozityviai vertina 45 proc., nepalankiai – 46 proc. apklaustųjų. Lyginant su praėjusių metų lapkritį atlikto tyrimo rezultatais, G. Nausėdą tuo metu palankiai vertino 50 proc. respondentų.
Apklausos duomenimis, gruodžio mėnesį palankiausiai vertinamas buvęs prezidentas Valdas Adamkus – jį teigiamai vertino 81 proc., nepalankiai – 10 proc. respondentų. Antroje vietoje rikiuojasi buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė – jai gruodį palankumą išreiškė 58 proc. apklaustųjų, nepalankumą – 33 proc.
Trečioje vietoje atsidūrė visuomenininkas Andrius Tapinas – jam gruodį simpatijas reiškė 46 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių, o nepalankiai įvertino – 44 proc.
Penktoje vietoje esančiam Mindaugui Sinkevičiui palankumą gruodį išsakė 42 proc. apklaustųjų, o 41 proc. – Jonavos merą įvertino nepalankiai.
Savo ruožtu europarlamentaras Aurelijus Veryga palankumo gruodį sulaukė iš 41 proc. apklaustųjų, neigiamo įvertinimo – iš 44 proc.
Septintoje vietoje rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Tiesa, per mėnesį šio politiko pozityvūs vertinimai taip pat sumažėjo – gruodį jį palankiai vertino 41 proc., nepalankiai – 48 proc. Lapkritį šį politiką teigiamai vertino 46 proc. piliečių.
Toliau reitingų lentelėje – Seimo narys Valius Ąžuolas (palankiai 40 proc., nepalankiai – 29 proc.), premjerė Inga Ruginienė (palankiai – 39 proc., nepalankiai – 47 proc.), užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (palankiai – 38 proc., nepalankiai – 39 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (palankiai – 38 proc., nepalankiai – 44 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas (palankiai 35 proc., nepalankiai – 53 proc.).
Sąraše rikiuojasi ir parlamentaras Ignas Vėgėlė (palankiai – 36 proc., nepalankiai – 46 proc.), Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai – 34 proc., nepalankiai – 55 proc.), partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis (palankiai – 34 proc., nepalankiai – 55 proc.), Seimo pirmininkas Juozas Olekas (palankiai – 33 proc., nepalankiai – 49 proc.), Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seime narys Lukas Savickas (palankiai – 28 proc., nepalankiai – 28 proc.).
Toliau įvardyti visuomenės veikėjai sulaukė daugiau neigiamo įvertinimo negu palankaus: parlamentarė Agnė Širinskienė (palankiai – 25 proc., nepalankiai – 61 proc.), iš ministro pirmininko pareigų atsistatydinęs socialdemokratas Gintautas Paluckas (palankiai – 23 proc., nepalankiai – 61 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (palankiai – 23 proc., nepalankiai – 67 proc.), konservatorė Ingrida Šimonytė (palankiai – 23 proc., nepalankiai – 69 proc.), Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (palankiai – 19 proc., nepalankiai – 71 proc.), buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė (palankiai – 17 proc., nepalankiai – 68 proc.), buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (palankiai – 14 proc., nepalankiai – 76 proc.).
Sociologė mano, kad sumažėjusį Nausėdos palankų vertinimą lėmė ir suprastėję santykiai su LSDP
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, jog įtakos sumažėjusiam G. Nausėdos palankiam vertinimui turėjo rudenį vykusios politinės batalijos ir kilusios įtampos.
„Nuo vežėjų problemų Baltarusijoje, iki kultūros, švietimo sektorius apimčių problemų, vėliau su LRT susijusių dalykų. Žodžiu, susikaupė pakankamai daug įtampų, o prezidentas vienaip ar kitaip vis tiek patenka į tų įvykių sūkurį, nes gyventojai, matyt, laukia ir jo pozicijos. Jeigu ji nesutampa su jų pačių požiūriu, vertinimas prastėja“, – Eltai komentavo R. Ališauskienė.
Sociologė svarstė, kad galbūt G. Nausėdos didesnis vaidmuo šalies vidaus politikoje irgi galėjo tapti vienu iš motyvų, kodėl jo reitingai sumažėjo. Anot jos, nors prezidentas tradiciškai visada buvo labiau mėgstamas kairiųjų pažiūrų rinkėjų, pastaruoju metu suprastėję prezidento santykiai su socialdemokratais galėjo lemti šio elektorato rinkėjų pakitusį požiūrį šalies vadovą.
„Prezidento santykis su socdemais ir vasara su Palucku, kai buvo keliamas klausimas ar atstatydins premjeras, ar ne, nulėmė, kad jis dabar neatrodo toks draugiškas valdančiajai daugumai. Tai, vėlgi, tų partijų rinkėjai taip pat šiek tiek nusivylė. Taip išeina, kad dešiniųjų partijų rinkėjai niekada pernelyg prezidento palankiai ir nevertino, o dabar dalis socdemų ir valstiečių irgi pradeda vertinti mažiau palankiai negu anksčiau“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Partijų reitinguose reikšmingų pokyčių nėra
Tuo metu partiniuose reitinguose pastarąjį mėnesį reikšmingų pokyčių nebuvo fiksuota.
Pernai metų gruodį vykusi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad, jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, didžiausio respondentų palaikymo sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – už šią politinę jėgą balsuotų 13,2 proc. apklaustųjų. Lapkritį M. Sinkevičiaus vedamai partijai savo simpatijas būtų atidavę 12,3 proc. piliečių.
Antroje vietoje besirikiuojanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gruodį būtų sulaukusi 13,1 proc. gyventojų balsų, kai lapkritį už šią S. Skvernelio vadovaujamą politinę jėgą būtų balsavę 11,5 proc.
Trečioje vietoje atsidūrė L. Kasčiūno vedama TS-LKD, už kurią gruodį tikino esantys pasiryžę balsuoti 11 proc. respondentų. Lapkritį konservatoriams savo balsą būtų atidavę 12,1 proc. gyventojų.
R. Žemaitaičio politinė partija „Nemuno aušra“ rikiuojasi ketvirtoje vietoje – už šią politinę jėgą būtų balsavę 10,5 proc. piliečių, lapkritį – 8,8 proc.
Tuo metu europarlamentaro Aurelijaus Verygos vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gruodį būtų sulaukusi 10 proc. palaikymo, lapkritį – 9,9 proc.
Savo ruožtu už buvusios Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen vadovaujamą Liberalų sąjūdį gruodį būtų balsavę 5,8 proc., lapkritį – 5,6 proc.
Taip pat 3,2 proc. suaugusių šalies gyventojų gruodį ketino balsuoti Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), po 2 proc. už Laisvės partiją bei už Darbo partiją, o kitas partijas palaikytų apie 3 proc. apklaustų gyventojų.
26 proc. apklaustųjų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų.
Apklausa vyko 2025 m. gruodžio 11-29 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
