Nuo pirmojo COVID-19 atvejo, užfiksuoto 2019 metų gruodį Uhane, Kinijoje, praėjo jau šešeri metai. Per šį laiką koronavirusas pakeitė pasaulio kasdienybę – šalys uždarė sienas, įvedė karantinus, o sveikatos sistemos susidūrė su precedento neturinčiu iššūkiu. BBC duomenimis, nuo šios kvėpavimo takų ligos visame pasaulyje mirė daugiau nei 7,1 mln. žmonių, Jungtinėje Karalystėje COVID-19 buvo nurodyta kaip mirties priežastis apie 227 tūkst. atvejų.
Nors šiandien COVID-19 nebėra tokia mirtina grėsmė kaip pandemijos pradžioje, virusas niekur nedingo. Ekspertai pabrėžia, kad situaciją iš esmės pakeitė masinė vakcinacija ir viruso evoliucija į švelnesnes atmainas.
Vakcinacija pakeitė pandemijos eigą
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2023 metų pabaigos COVID-19 vakciną buvo gavę apie 67 proc. pasaulio gyventojų. Tai tapo vienu didžiausių visuomenės sveikatos projektų žmonijos istorijoje.
Vis dėlto sklandžiai procesas nevyko. Vakcinacijos eigą lydėjo dezinformacija, nepasitikėjimas ir nerimas dėl galimų šalutinių poveikių. Dėl to iki šiol kyla klausimas – kiek iš tiesų veiksmingos buvo COVID-19 vakcinos?
Atsakymą pateikia moksliniai tyrimai.
Tyrimas Prancūzijoje: mažesnė mirties rizika
Moksliniame žurnale „JAMA Network Open“ paskelbti rezultatai rodo aiškią vakcinacijos naudą. Tyrėjai palygino Prancūzijoje gyvenančius 18-59 metų amžiaus paskiepytus ir neskiepytus suaugusiuosius ir nustatė, kad paskiepytų asmenų bendra mirties rizika buvo 25 proc. mažesnė nei neskiepytųjų.
Tyrime dalyvavo apie 22,7 mln. paskiepytų ir 5,9 mln. neskiepytų žmonių – tai sudaro maždaug 40 proc. visos Prancūzijos populiacijos. Dauguma paskiepytųjų buvo gavę dvi „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcinos dozes.
Dar ryškesni rezultatai užfiksuoti vertinant mirtis nuo COVID-19 komplikacijų – paskiepyti suaugusieji turėjo net 74 proc. mažesnę riziką mirti ligoninėje.
Tiesa, mokslininkai atkreipė dėmesį ir į tyrimo ribotumus. Pavyzdžiui, paskiepyti asmenys dažniau priklausė aukštesniam socioekonominiam sluoksniui, todėl galėjo turėti geresnę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų.
Ką rodo duomenys apie šalutinius poveikius?
Tyrimo duomenys buvo paskelbti atsižvelgiant į susirūpinimą dėl galimų sąsajų tarp COVID-19 vakcinos ir tokių šalutinių poveikių kaip miokarditas ir perikarditas. Retais (pasireiškiančiais 1 iš 10 tūkst. paskiepytų žmonių) šalutiniais poveikiais laikomi susirgimai yra susiję su širdies raumens ir širdies dangalo uždegimu. Siekiant kuo geriau suprasti šių konkrečių ligų pasireiškimo priežastis, buvo atlikta įvairių tyrimų. Vis dėlto mokslininkai pažymi, kad didesnė tikimybė susirgti miokarditu ar perikarditu yra persirgus COVID-19, o ne pasiskiepijus.
