Šį savaitgalį parodų centre „Litexpo“ vyksta knygų mugė, kurios tema – „Žodis ieško žmogaus“. Ji kviečia visus patirti gyvą literatūros, muzikos ir bendrystės dialogą. Renginio diskusijose jau dalyvavo edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė, atvykusi tiesiai iš Kalifornijos, kur apsigyveno praėjusį rudenį.
Sekmadienį ji pristatė ir savo naujausią knygą „IKI MOKYKLOS. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“.
Knygų mugėje Austėja Landsbergienė nustebino ne tik dalindamasi savo patirtimi, bet ir pasikeitusia išvaizda.
Atvykę žiūrovai iš pradžių jos neatpažino. Moteris ryžosi išvaizdos pokyčiams.
Austėja nusidažė plaukus šviesia spalva. Susirinkusieji greitai pastebėjo, kad šviesesni tonai jai išties labai tinka.
Diskusija „Kaip ugdyti vaikų smalsumą” / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Primename, kad šioje Vilniaus knygų mugėje nemažai dėmesio skiriama dirbtiniam intelektui, tam, kaip ugdyti kritinį mąstymą, informacinį atsparumą. Viena iš šiai temai skirtų diskusijų, pavadinta „Geras klausimas ieško žmogaus. Kaip ugdyti vaikų smalsumą, kritinį mąstymą, atsakomybę DI laikais?“, vyko šeštadienį.
Šio susitikimo metu kalbėta apie tai, ar mes drąsiai mokame užduoti klausimus, kas yra atsakomybė, kaip knygos ugdo kritinį mąstymą. Ir didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į vaikus.
Kokie klausimai supurtė vaikystėje?
Diskusijoje dalyvavusi edukologė Austėja Landsbergienė prisiminė, kad vaikystėje jai aktualiu buvo tapes klausimas apie Dievą. Ji atėjo pas savo močiutę ir paklausė, ar tiesa, kaip kad teigiama ugdymo įstaigose, kad Dievo nėra. „Močiutė labai diplomatiškai atsakė“, – prisiminė A.Landsbergienė. Močiutė žinojo, kad grįžusi į mokyklą ji neabejotinai būtų pasidalinusi žiniomis su kitais vaikais ir taip prisidariusi problemų. Tapus vyresnei aktualus tapo kitas klausimas – kaip tapti mokslų daktare: „Atrodė, kad tai labai protingas žmogus“. Kai tėvai paklausė, kokio mokslo, ji atsakė: „Nelabai svarbu, kokio mokslo, svarbu mokslo daktare“.
Diskusija „Kaip ugdyti vaikų smalsumą” / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Ne tik klausti, bet ir klausytis
Kalbėdama apie šiuos laikus, A.Landsbergienė sakė, kad dabar vaikai užduoda daugiau klausimų, – anksčiau buvo įprasta, kad jie turi būti mažiau matomi ir girdimi: „Mes visi daugiau kalbamės su vaikais ir girdime geriau juos“. Tačiau, anot edukologės, nors skatinti klausti, domėtis yra labai svarbu, ne ką mažiau svarbu ir ugdyti mokėjimą klausytis.
„Vaikas turi išmokti ir girdėti, ir klausytis, – jei tik uždavinėsim klausimus, niekad neišgirsime, ką kitas žmogus gali pasakytu. O kitas žmogus gali pasakyti tai, kas privers stabtelėti, reflektuoti“, – sakė ji. Tiesa, ji pripažino, kad yra ir „durnų“ klausimų, kuriuos bent jau suaugusiems visgi būtų kartais visai pravartu pasakyti. „Tačiau to negalima sakyti vaikams, nes jie dar tik mokosi užduoti klausimą“, – sakė A.Landsbergienė.
Ne ką mažiau svarbu ugdyti ir kritinį mąstymą – ypač šiais, dirbtinio intelekto, laikais. Apie tai, anot edukologės, dabar daug kalbama mokyklose, nes dirbtinis intelektas bando išstumti jį. Jos patarimas – pasiūlyti mokiniams padaryti visą užduotį su dirbtiniu intelektu, tačiau vėliau patikrinti gautą rezultatą, priversti dirbtinį intelektą dirbti, užduodant jam papildomus klausimus: „Kritinis mąstymas yra nuolatinė diskusija su vaikais – ar viską priimi už gryną pinigą? Ar patikrini šaltinius?“
Ji taip pat teigė, kad mes per daug legitimizavome klaidą – ir kai tai padarėme, žmonės klysta ir vėl. „Man norisi pasakyti, ką tu pasakytum apie pilotą, kuris sakytų – klydau, išgyvenau, bet pasimokiau? Kiek lėktuvų turi nukirsti, kol pasimokysi?“ – retoriškai klausė A.Landsbergienė. Jos nuomone, legitimizuoti reikia ne pačią klaidą, o pasimokymą iš jos: „Jei tu darai tą pačią klaidą, gal jau nebedaryk to dalyko arba pasimokyk?“
„Aš jaučiu, kad su laiku radikalėju“, – prisipažino edukologė.
