Per Kalėdas, gruodžio 25-ąją Lietuvą apskriejo žinia apie legendinės grupės „Nerija“ dainininko Antano Čapo mirtį. Jo gyvenimas buvo ryškus: nesibaigiančios kelionės, gastrolės, koncertai. Spalvomis nenusileido ir atlikėjo asmeninis gyvenimas.
Jo ir žmonos Joanos meilės istorija – išties neeilinė.
Išskirtinė meilės istorija
Jaunystėje pora susituokė ir kartu praleido kelerius metus. Nepaisant to, vėliau nusprendė pasukti skirtingais keliais – tam įtakos turėjo įtemptas dainininko darbas, nuolatinės kelionės, dažnas svaigalų vartojimas. Joana du sūnus augino viena.
Praėjus penkiolikai metų įvyko tai, ko net jiedu tikriausiai nesitikėjo – likimas juos vėl suvedė, nors per tuos 15 metų jie nė karto nebuvo susitikę. Vienam iš sūnų, apsilankusių jo koncerte, Antanas atskleidė, kad jausmai mamai niekur nedingo, ir jei ji būtų pasiryžusi, jis norėtų grįžti, anksčiau rašė lrytas.
Gavęs Joanos numerį, jis pasiryžo su ja susisiekti. Tas lemtingas skambutis tapo lūžiu – moteris jį pakvietė atgal.
„Iki smulkmenų prisimenu tą susitikimą. Išvydusi jį po penkiolikos metų, iš karto supratau, kad vėl būsime kartu“, – anksčiau pasakojo ji minėtam portalui.
Kaip vėliau paaiškėjo, ji vis dar buvo išsaugojusi jo daiktus, net praėjus tiek daug metų po išsiskyrimo.
Nuo tos akimirkos jų ryšys užsimezgė iš naujo ir tapo dar stipresnis.
Kartu jie pragyveno iki paskutinės Antano dienos, 2025-ųjų gruodžio 25-osios.
Gyvenimas ir mirtis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad A. Čapas buvo legendinės grupės „Nerija“ narys. Kartu jis koncertavo su Lietuvos scenos grandais. Anapilin jis iškeliavo šiandien, gruodžio 25-ąją. Ši žinia buvo paskelbta socialiniame tinkle Facebook.
Pakyra „Lietuviškos muzikos kalendorius“ rašė:
„Šį ankstyvą šv. Kalėdų rytą mirė populiarus estrados dainininkas, dainų autorius, buvęs ansamblio „Nerija“ vokalistas ir gitaristas ANTANAS ČAPAS.
Gimė 1953 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Gitara pradėjo skambinti būdamas vienuolikos metų, o sulaukęs trylikos metų jau grojo Priekulės kultūros namų estradiniame ansamblyje. Vėliau, iki tarnybos armijoje muzikavo Klaipėdos ansambliuose „Žėrutis“ ir „Kopų balsai“.
Neeiliniai muzikiniai gabumai jam užtikrino lengvą tarnybą sovietinėje armijoje: iš „Kopų balsų“ jis pateko tiesiai į Klaipėdos karinį orkestrą. Tarnaudamas taip pat grojo Karininkų namų šokių vakaruose. Besibaigiant tarnybai, 1973 m. dalyvavo estradinės dainos atlikėjų konkurse „Vilniaus bokštai“, kuriame pelnė konkurso diplomanto ir „publikos numylėtinio” vardą.
Po to sekė išvyka į tarptautininį jaunųjų atlikėjų konkursą Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas), į kurį susirinko atlikėjai iš visos Sovietų Sąjungos bei buvusių socialistinių šalių. Iš šio konkurso atlikėjas grįžo pelnęs laureato vardą. Po tarnybos 1974 m. sausyje sulaukė tuo metu vis labiau populiarėjančio ansamblio „Nerija“ vadovo Romualdo Bieliausko kvietimo prisijungti prie kolektyvo.
„Nerijos“ nariu išbuvo iki 1980 metų rudens. Didelį populiarumą jam pelnė su ansambliu atliktos dainos „Iš Suvalkijos lygumų“ (m. J. Bašinskas, ž. K. Kubilinskas), „Reikia tept“ (m. V. Juozapaitis, ž. A. Dabulskis), „Pašauki mane“ (m. T. Makačinas, ž. A. Saulynas), „Palydėkit šiandien mus“ (m. A. Raudonikis, ž. S. Žlibinas), „Kol motina laukia“ (m. B. Gorbulskis, ž. A. Bukontas), bei „Vien tik mums“ (iš olandų grupės „Ferrari” repertruaro).
Su ansambliu aplankė atokiausius buvusios Sovietų Sąjungos miestus, koncertavo VDR, Čekoslovakijoje. 9-jo dešimtmečio pradžioje nutraukė aktyvią muzikinę veiklą, apsiribodamas tik muzikavimu restoranų ir barų šouprogramose. Ją atnaujino 1997 metais.
Grojo grupėje „Beach Blues Band“, dalyvavo bendruose pasirodymuose su skrabalininku Regimantu Šilinsku. 2007 m. išleido populiariausių savo repertuaro dainų albumą „Tu ateini lyg aušrinė”, o 2009 m. sėkmingai pasirodė LRT muzikiniame projekte „Mūsų dienos – kaip šventė“.
