Įsivaizduokite, kad eidami į parduotuvę pasiimate ne tik pirkinių maišelį, bet ir atsinešate indus įvairiems produktams – nuo šampūno iki sulčių, majonezo ar pomidorų padažo. Dabar tai gali skambėti neįprastai, tačiau Lietuvoje tokia apsipirkimo praktika netrukus gali tapti kasdienybe.
Numatomi įstatymų pakeitimai žada reikšmingus pokyčius – vis daugiau prekių bus galima įsigyti pildant jas į daugkartinę tarą, taip mažinant pakuočių atliekų kiekį ir skatinant tvaresnį vartojimą. Kai kurie prekybininkai bus įpareigoti dalį prekių pardavinėti taip, kad jas būtų galima įsigyti su nuosava pakuote ar tara.
Pagrindinis tikslas – atliekų kiekio mažinimas
Aplinkos ministerija oficialiai registravo įstatymų projektus, kurie ir numato daugybę pokyčių pirkėjams ir prekybininkams. Jie turėtų būti įgyvendinti iki 2030 m.
Ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Eglė Razbadauskaitė nurodė, kad pakeitimais pirmiausia siekiama reikšmingai sumažinti pakuočių ir pakuočių atliekų kiekį.
„Nustatyti konkretūs prevencijos tikslai: iki 2030 m. vienam gyventojui tenkantis pakuočių atliekų kiekis turės sumažėti 5 proc., iki 2035 m. – 10 proc., o iki 2040 m. – 15 proc., palyginti su 2018 m. lygiu.
Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma riboti perteklinių, nebūtinų pakuočių naudojimą, optimizuoti pakuočių dydžius ir mažinti vadinamąjį „tuščią tūrį“ pakuotėse“, – paaiškino E. Razbadauskaitė.
Anot jos, vienas esminių pokyčių – reikalavimas, kad visos rinkai tiekiamos pakuotės būtų tinkamos perdirbti.
„Nuo 2030 m. į rinką galės būti tiekiamos tik tokios pakuotės, kurios atitinka perdirbamumo kriterijus, o jų projektavimas turės būti grindžiamas vadinamaisiais „dizaino perdirbimui“ principais. Tai reiškia, kad jau pakuočių kūrimo etape bus vertinama, kaip jos bus surenkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos“, – pabrėžė pašnekovė.
Be to, anot jos, nuo 2030 m. plečiamas pakuočių rūšių, kurioms taikomi privalomi perdirbtų (antrinių) žaliavų naudojimo reikalavimai, sąrašas.
Paprastai tariant, bus nustatoma konkreti minimali perdirbtų medžiagų dalis skirtingoms plastikinėms pakuotėms.
„Taip reikalavimai apims platesnį plastiko pakuočių spektrą, o ne tik PET pakuotes, kaip yra dabar. Tai leis mažinti priklausomybę nuo pirminių žaliavų, skatins perdirbimo rinką ir didins antrinių žaliavų paklausą.
Taip pat daug dėmesio skiriama pakuočių saugumui ir poveikiui sveikatai mažinti. Bus ribojamas pavojingų medžiagų naudojimas pakuotėse, siekiant užtikrinti, kad jos nekeltų rizikos nei vartotojams, nei atliekų tvarkymo procesams, ir būtų kuriamos tvaresnės, mažiau taršios alternatyvos“, – paaiškino specialistė.
Anot E. Razbadauskaitės, numatoma gerinti ir vartotojų informavimą ir atliekų rūšiavimą. Bus įdiegta vieninga pakuočių ženklinimo sistema visoje ES, kuri padės vartotojams aiškiai suprasti, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas.
„Šių pokyčių tikslas yra pereiti nuo vienkartinio vartojimo modelio prie žiedinės ekonomikos, kurioje pakuotės būtų naudojamos efektyviau, ilgiau išlaikomos apyvartoje, lengviau perdirbamos, o susidarančių atliekų kiekis būtų nuosekliai mažinamas“, – pridėjo pašnekovė.
Į tarą pildytume ne tik šampūną, bet ir majonezą
Taip pat, pasak E. Razbadauskaitės, numatyta reikšmingai stiprinti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio užpildymo kultūrą.
„Tam tikroms pakuočių kategorijoms nustatomi konkretūs pakartotinio naudojimo tikslai. Pavyzdžiui, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pakuotėms numatyta, kad iki 2030 m. bent 10 proc. turi būti daugkartinės, o iki 2040 m. – jau 40 proc. Tai skatins verslą pereiti prie daugkartinių sprendimų ir kurti pakartotinio naudojimo sistemas“, – paaiškino E. Razbadauskaitė.
Tiesa, ir dabar kai kuriose parduotuvėse taip galima įsigyti muilo, šampūno ar kitų higieninių prekių.
Tačiau E. Razbadauskaitė nurodo, kad po pakeitimų pakartotinio užpildymo produktai apims tiek maisto, tiek ne maisto prekes.
Paprastai tariant, pakartotinio užpildymo punktuose galės būti siūlomi tiek muilas, šampūnai, tiek tokie maisto produktai, kaip sultys, pomidorų padažas, majonezas ir pan.
Vartotojas taip pat galės pasirinkti, ar produktus norės pildyti į savo atsineštą tarą arba daugkartinę pakuotę, siūlomą vietoje.
E. Razbadauskaitė pastebi, kad dėl to produktai tikrai nepabrangs, nes taros svoris nebus įskaičiuojamas į galutinio naudotojo mokamą kainą.
Parduotuvėse privalėtų įrengti atskiras papildymo vietas
Reikalavimuose numatyta, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. didesni prekybininkai (kurių prekybos plotas viršija 400 m²) turės apie 10 proc. savo prekybos ploto skirti maisto ir ne maisto produktų pakartotinio užpildymo punktams.
Daugelis įprastinių prekybos tinklų parduotuvių yra didesnės nei minėta riba. Tad jose turės atsirasti specialios vietos, kuriose vartotojai galės įsigyti produktus naudodami savo atsineštą tarą ir (arba) vietoje siūlomą daugkartinę pakuotę.
„Pakartotinis užpildymas turėtų būti suprantamas kaip atliekų prevencijos priemonė, kuri yra svarbi ir būtina nustatytiems prevencijos tikslams pasiekti. Jeigu ši pakuočių atliekų prevencijos priemonė, kuri galutiniams platintojams suteikia tam tikro laisvumo, nesudarys sąlygų Lietuvai pasiekti pakuočių atliekų prevencijos tikslų, Lietuvoje, galės būti inicijuojamos kitos priemonės, nukreiptos į prevenciją pvz., teisinio reglamentavimo pokyčiai, numatantys konkrečią procentinę dalį produktų, kuriuos reikės pakartotinai užpildyti“, – nurodė ministerijos atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ekonominės veiklos vykdytojai patys turės pasirinkti, kaip praktiškai organizuoti pakartotinio užpildymo sprendimus, atsižvelgdami į savo veiklos pobūdį, parduotuvės formatą ir siūlomų produktų asortimentą.
„Taigi, konkrečios priemonės, ar tai būtų savitarnos stotelės, specialios zonos parduotuvėse, ar kiti sprendimai, paliekamos pačių ekonominės veiklos vykdytojų pasirinkimui. Tokiu būdu sudaromos sąlygos lankstumui ir inovacijoms, kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai“, – nurodė pašnekovė.
Įstatymuose pabrėžiama, kad „pakartotinio užpildymo punktas“ – tai vieta, kurioje galutinis platintojas siūlo galutiniams naudotojams produktus, kurių galima įsigyti pakartotinai užpildant tarą.
Pabrėžiama, kad pakartotinio užpildymo punktai turės atitikti nustatytus reikalavimus.
Pavyzdžiui, pakartotinio užpildymo punkte turės būti pateikiama aiški ir tiksli informacija apie higienos standartus, kuriuos turi atitikti galutinio naudotojo tara, kad ją būtų galima naudoti perkant produktus pakartotinio užpildymo punkte.
Taip pat turės būti paaiškintos taros, kuri gali būti naudojama produktams pirkti pakartotinai ją užpildant, rūšys ir savybės bei nurodyti galutinio platintojo kontaktiniai duomenys.
Pakartotinio užpildymo punkte turės būti matavimo įtaisas arba alternatyvios priemonės, kuriomis užtikrinama galimybė galutiniam naudotojui pasirinkti konkretų perkamo produkto kiekį.
