Kaune esančioje psichiatrijos ligoninėje viena iš pacienčių liudijo apie tariamą fizinį ir psichologinį smurtą prieš ligonius. Ligoninės atstovas teigia, kad skundų dėl smurto pastaruoju metu nebuvo, o fizinio suvaržymo priemonės taikomos tik pagal teisės aktų nustatytą tvarką ir tik kraštutiniu atveju.
Viena pacientė [red. vardas žinomas] liudijo apie Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje patiriamą personalo smurtą prieš ligonius.
FOTOGALERIJA. Poliklinika, ligoninė, medikai
„Noriu pranešti apie Kaune Dariaus ir Girėno gatvėje esančią psichiatrijos ligoninę, kurioje vyksta fizinis ir psichologinis smurtas prieš pacientus, pati tai mačiau gulėdama.
Buvo pacientė, kuri nesiorientavo aplinkoje, jai buvo labai blogai ir viena iš slaugytojų naudojo prieš ją fizinį smurtą“, – pateikė savo istorijos pusę ji.
Galimas smurtas ligoninėje
Nepaisant pacientų pasipriešinimo, anot įvykio liudininkės, galimas smurtas ligoninėje tęsėsi, o viena iš nukentėjusiųjų dėl apsaugos darbuotojo veiksmų kreipėsi į policiją.
„Pacientė šaukė nemušk, bet tai vis tiek tęsėsi. Turiu ir pažįstamą, kuri taip pat ten gulėjęs patyrė fizinį ir psichologinį smurtą nuo ligoninės apsauginio.
Ji parašė policijoje pareiškimą del patirto smurto“, – teigė moteris.
Ji taip pat liudijo apie žiaurų elgesį ligoninėje, kur pacientai dėl vaistų poveikio tampa fiziškai bejėgiai, o personalas prieš juos neva naudoja drastišką fizinį smurtą.
„Tos ligonines daktarė „nugydė“ ją [red. pastaba – turima omenyje pacientė] vaistais ir paleido iš ligoninės. Per suduotus vaistus ji negalėjo judinti viso kūno, nes buvo it surakinta.
Ji dar matė, kaip kitai jaunai panelei už tai, kad ši rėkė, slaugytoja išrovė kuokštą plaukų. Ten vyksta siaubingi dalykai“, – savo nuomonę pateikė ji.
Psichiatrinės atstovas: jokių skundų negavome
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Stacionarinės veiklos koordinatorius, gydytojas psichiatras Edgaras Diržius teigė, kad pacientai pastaruoju metu nepranešė apie jokį fizinį ar psichologinį smurtą psichiatrijos klinikoje.
„Paskutiniu metu negavome skundų iš pacientų dėl fizinio ar psichologinio smurto psichiatrijos klinikoje“, – rašė jis.
Pasak psichiatro, fizinį suvaržymą reglamentuoja specialūs teisės aktai, nustatantys, kaip taikyti ir stebėti tokias priemones pacientams su psichikos ar elgesio sutrikimais.
„Fizinį suvaržymą reglamentuoja fizinio suvaržymo priemonių taikymo psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams ir fizinio suvaržymo priemonių taikymo stebėsenos tvarkos aprašas“, – pabrėžė pašnekovas.
Fizinio suvaržymo priemonės nuolat registruojamos ir stebimos, pastebėjo E. Diržius, o slaugos personalas nuolat vertina paciento būklę ir poreikį tęsti suvaržymą.
„Yra atliekamas nuolatinis fizinio suvaržymo priemonių registras, kuris reguliariai monitoruojamas.
Gydytojui paskyrus fizinį suvaržymą, slaugos personalas nuolatos yra šalia paciento ir vertina jo būklę bei indikacijas suvaržymo tęsimui“, – dalijosi jis.
Suvaržymo priemonių imamasi kraštutiniais atvejais
LSMU Kauno ligoninės Stacionarinės veiklos koordinatorius dar kartą pabrėžė, kad fizinio suvaržymo priemonės taikomos tik kaip kraštutinė priemonė, kai nepavyksta panaudoti psichologinių deeskalacijos metodų.
„Reikia pabrėžti, kad fizinio suvaržymo priemonės ir kraštutinis sprendimas, taikomas tik nepadėjus deeskalacijos priemonėms, yra patvirtinta deeskalacijos priemonių tvarka, kurioje apibrėžtos psichologinio poveikio priemonės, siekiant išvengti fizinio suvaržymo, nuraminti žmogų“, – pareiškė jis.
Taip pat, kaip pridūrė E. Diržius, fizinio suvaržymo priemonės yra taikomos tik išliekant paciento agresyvumui prieš save ar aplinkinius bei esant realiai rizikai sužaloti save ir aplinkinius.
Policijos departamento prie VRM komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis akcentavo, kad gavus skundą/pareiškimą [red. pastaba – dėl šios situacijos] būtų aiškinamos aplinkybės, apklausiami liudytojai, renkama kita su įvykiu susijusi medžiaga.
Tik tokiu atveju būtų galima toliau gilintis į šį konkretų įvykį.
