Dėl balionų iš Baltarusijos ir atšaukiamų skrydžių kritikos lavina skrieja Lietuvos valdžiai, o premjerė Inga Ruginienė prakalbo ir apie amerikiečių pagalbą. Kaip susitvarkysime su ta situacija, ką pavyks Lietuvai padaryti?
Ar Lietuva pajėgi sustabdyti Baltarusijos balionus ir kokį atsaką duosime Aleksandro Lukašenkos režimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU TSPMI direktorė, profesorė Margarita Šešelgytė ir Europos Sąjungos gynybos komisaras Andrius Kubilius.
Lietuva turi daug problemų dėl iš Baltarusijos skriejančių balionų, nuolatos uždarome Vilniaus oro uostą. Per parą dabar buvo trys uždarymai, ir ta situacija tampa išties tokia sunkiai kontroliuojama, valdoma, dar ką kalbėti ir apie vilkikus, įkalintus Baltarusijoje. Kaip jūs vertinate tą situaciją?
M. Šešelgytė: Vertinu kaip hibridines spaudimo priemones iš Lukašenkos režimo. Aišku, čia vėlgi negalima jo visiškai atskirti nuo Rusijos, nes jis nėra pakankamai savarankiškas, kad pats spręstų, ir jos yra pagausėjusios.
Tai čia iš vienos pusės matome spaudimą, bet iš kitos pusės, ką aš matau, tai irgi negebėjimas susitvarkyti tiek randant sprendimus, ką dabar daryti su tais balionais, kaip kovoti. Aš suprantu, kad tai yra labai kompleksinis dalykas su daug rizikų, nes tu negali jų numušti bet kur. Tas pasienis iki Vilniaus su Baltarusija yra tankiai apgyvendintas, ir gali būti visokių nelaimių, ir tai sukelia tam tikras rizikas, bet tai jau vyksta daugiau negu mėnuo ir kaštai darosi daug didesni negu galimos rizikos, nes kaštai yra ne tik gyventojų sutrikdymas, ne tik finansiniai kaštai, bet taip pat tai yra ir politiniai kaštai. Mes atrodome pasaulyje kaip valstybė, kuri nesugeba susitvarkyti su saugumo situacija.
Antras dalykas – tai yra žinutė potencialiems investuotojams ir trečias dalykas – mes parodome Putinui ir Lukašenkai savo silpnumą, ir jeigu pasižiūrėti į vidaus politiką, tai irgi yra labai rimta potenciali problema, nes negebėjimas tvarkytis su šia situacija visuomenei siunčia žinią, kad politikais pasitikėti negalima.
Žada, bet nieko nepadaro, ir kaip yra problema, taip ir yra. Lietuvoje pasitikėjimas politikais, politinėmis partijomis ir taip yra pakankamai žemas, ir viso hibridinio karo kontekste krentant pasitikėjimui susidaro labai didelis pavojus, nes kuo tada visuomenė gali pasitikėti?
Gyventojai dabar jau net nežino ko tikėtis, su baime laukia skrydžių ir viso šventinio laikotarpio ir premjerė tą kritiką atmušinėja sakydama, kad gal čia amerikiečių pagalbos laukiame, mums padės, bet atvykęs irgi Trumpo pasiuntinys taip ir nepasakė aiškios žinios, kaip ta pagalba galėtų būti teikiama. Kaip vertinate tokius Lietuvos žingsnius?
M. Šešelgytė: Čia mūsų valia ir gebėjimas gintis yra. Jeigu mes taip ginsimės, kai ištiks rimta saugumo problema, tai taip ir apsiginsime – prašysime amerikiečių padėti, prašysime vokiečių padėti, bet jeigu tu pats neįdedi pastangų į savo gynybą, tai niekas tavęs ir negins.
Tai man atrodo, reikia visų pirma padaryti savo namų darbus, savo žingsnius, kad galima būtų vėliau kalbėti apie kažkokias derybas, spaudimo priemones ir taip toliau, bet čia tik vienas niuansas.
Kalbant apie Jungtines Amerikos Valstijas, būtent apie šią administraciją, jos interesai Baltarusijoje nebūtinai sutampa su europiečių interesais ir nebūtinai sutampa su Lietuvos interesais, nes yra manymas, kad galbūt galima nuimti tam tikras sankcijas Baltarusijai, o už ką nuimti?
Čia buvo pasiūlymas už tai, kad buvo tam tikri politiniai kaliniai, bet viena ranka paleidi, kita gali dar daugiau pasodinti.
Čia tikrai nėra pretekstas nuiminėti sankcijas, kaip mes žinome, kaip elgiasi šeimininkas Lukašenkos, ir jis kuo toliau, tuo labiau eskaluoja konfliktą Ukrainoje, bando taip pat hibridines atakas organizuoti ne tik pas mus, mūsų šalyse, bet visoje Europoje.
Tai nematau galimybių ir preteksto nuimti tas sankcijas. Tai tą taip pat reikia turėti omeny ieškant pagalbos Jungtinių Amerikos Valstijų pusėje.
Gerbiamas, komisare, kaip jūs vertinate visą tai, ką girdite?
A. Kubilius: Paskutinį kartą, kai buvau Vilniuje, tiesą sakant, irgi balionų poveikį teko pajusti. Lėktuvas turėjo kelis ratus apsukti aplink oro uostą, nes buvo pavojus dėl baliono, bet sėkmingai nusileidome, bet rimčiau kalbant, tai aš visiškai pritariu tam, ką gerbiama Margarita sako.
Iš tikrųjų Lietuvai reikia dėti daug pastangų, kad parodytų, jog veikia ir gali įveikti tokias problemas. Dabar susidaro vaizdas, kad situacija yra šiek tiek nevaldoma. Man teko kalbėti ir su ministru Kasčiūnu, ir vakar buvo atvykęs į Briuselį ministras Taminskas, aptarėme detaliau kai kuriuos dalykus.
Tai tikrai komisija yra informuota, komisija dirba, ir komisijos prezidentė labai aiškiai pasakė, kad tai yra atakos, ir sankcijos tikrai yra planuojamos, bet aš gal dar labiau patarčiau Lietuvos pusei, pasimokant, galbūt prisimenant ir vadinamą pabėgėlių krizę, kai Lietuva taip pat buvo ištikta tikrai nemažų problemų.
Tada buvo kreipiamasi į Europos Sąjungą paramos, bet buvo kreipiamasi ne tokiais bendrais žodžiais: „Padėkit mums kaip nors“, būdavo kreipiamasi dėl labai konkrečių dalykų. Kiek žinau, čia komisijos koridoriuose dar vis vaikšto istorijos, kaip Lietuva tada prašė paramos, kad komisija padėtų įtikinti kitas vyriausybes dėl tokių labai paprastų materialinių dalykų, kad kitos vyriausybės Lietuvai pateiktų tiesiog plieninės vielos ir tvoros medžiagos, tam kad būtų galima atsitverti nuo tų pačių pabėgėlių.
