Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas tikina, kad Rusija planuoja okupuoti Baltijos valstybes.
Pasak K. Budanovo, Kremlius šiam žingsniui ruošia planus 2027 m.
„Remiantis pagrindiniu planu, Rusijos Federacija turėjo būti pasiruošusi pradėti veiksmus 2030 m.
Tačiau dabar planai pasikeitė ir ketinama tai nukelti į 2027 m.”, – kalbėjo jis.
„Kad imperija, kaip jie save laiko, galėtų plėstis, visada reikia kažkur judėti tam, kad sustiprintum savo įtaką, išplėstum teritoriją. Tai, beje, yra atsakymas į daugelį klausimų“, – pridūrė K. Budanovas.
Ukrainos atstovas įsitikinęs, kad tinkamiausia vieta, siekiant išvengti Amerikos ir Kinijos interesų susikirtimo, yra Vakarų Europa.
„Jų [Rusijos] supratimu, atsiprašau už išsireiškimus, [Vakarai] yra „godūs“, „sergantys“, „silpni“ ir „neapsisprendę“, – pridūrė jis.
Jis taip pat akcentavo, kad Lenkija būtų Rusijos Federacijos smūgių objektas, o užimti šios valstybės teritorijos, priešingai nei Baltijos valstybių, Kremlius esą nesiryžtų.
CNN: Rusijos ekonomikoje – sąstingis, bet Putinas kariauti galės dar mažiausiai 3–5 metus
Dėl sankcijų ir milžiniškų karo išlaidų įvairūs Rusijos ekonomikos sektoriai susiduria su vis didėjančiais sunkumais, tačiau kol kas per anksti tikėtis, kad dėl ekonominių problemų Kremlius atsisakys ketinimų sunaikinti Ukrainą, praneša CNN ir naujienų agentūra „Unian“
„Jei pažvelgsime į pačią ekonomiką, tai ji netaps paskutiniu lašu, kuris perpildys priešo taurę. Tai nėra katastrofa. Ją galima kontroliuoti“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vyresnioji mokslinė darbuotoja Rusijos ir Eurazijos klausimais Marija Snegova.
Pasak jos, ekonominė situacija Rusijoje leidžia tęsti karą dar mažiausiai 3–5 metus. Tolimesnę perspektyvą prognozuoti jau sunku.
Kaip pažymi ekspertai, Vakarų sankcijos nepadarė Rusijos ekonomikai pakankamos žalos, kad priverstų Maskvą pakeisti savo karinius planus.
„Kol Rusija gauna naftą ir parduoda ją už pakankamai protingą kainą, ji turi pakankamai pinigų, kad galėtų tiesiog gyventi toliau. Nesakau, kad jiems tai tikrai rožinė ateitis, bet jie turi pakankamai lėšų, kad ekonomika nebūtų veiksnys, į kurį Putinas atsižvelgia, kai galvoja apie karą“, – transliuotojui CNN sakė britų analitinio centro RUSI vyresnysis tarptautinio saugumo mokslinis darbuotojas Richardas Connelly‘is.
Pasak M. Snegovos, istorija rodo, kad Rusijos valdžia užbaigia karus, kai susiduria su dideliu ekonomikos nuosmukiu, kaip tai buvo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir sovietų karo Afganistane metu. Tačiau dabartinė ekonominė situacija „dar toli gražu nėra tokia, ir norint ją pasiekti, reikės daug didesnio ir ilgesnio spaudimo Rusijos ekonomikai“.
Pradinis ekonomikos pakilimas, kurį sukėlė pasaulinių energijos išteklių kainų šuolis ir sparčiai augančios karinės išlaidos, Rusijoje jau baigėsi. Dabar Kremlius turi „toliau perkelti karo naštą ant Rusijos visuomenės pečių“. Tai pasireiškia mokesčių didinimu ir prastai kontroliuojama infliacija.
Tačiau, skirtingai nei Vakarų šalyse, Rusijoje didelė infliacija „nesukelia didelio socialinio nepasitenkinimo“, nes žmonės prie jos yra pripratę, o vyriausybė vykdo atitinkamą propagandą ir taiko represijas, teigia M. Snegova.
Be to, didelė dalis Rusijos visuomenės pastebimai laimėjo iš karo, o tai žymiai sumažino visuomenės nepasitenkinimą. Karo pramonės sektoriuose atlyginimai per karą išaugo 3–5 kartus. Į skurdžiausius regionus plūdo pinigų upės – išmokos kariams ir jų šeimoms.
„Šiandien Rusijos kariai gauna didesnį atlyginimą nei bet kuris kitas karys per visą Rusijos kariuomenės istoriją. Jie uždirba daugiau pinigų nei kada nors galėtų tikėtis uždirbti, jei liktų šiose palyginti slegiančiose šalies vietovėse ir susirastų kitą darbą civilinėje ekonomikoje“, – sakė R. Connelly‘is.
Ekspertų teigimu, tai, kad šalyje nevyksta dideli protestai prieš karą, „mažina spaudimą Putinui“, jam sprendžiant, ką daryti toliau.
JAV: Putino planai nesikeičia
JAV žvalgybos vertinimu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per beveik ketverius plataus karo Ukrainoje metus savo karo tikslų nepakeitė.
Apie tai remdamasi šešių su JAV žvalgybos veikla susipažinusių šaltinių suteikta informacija pranešė „Reuters“.
„JAV žvalgybos ataskaitose toliau perspėjama, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketina užimti visą Ukrainą ir susigrąžinti buvusiai Sovietų imperijai priklausiusias Europos dalis“, – teigė šaltiniai.
Vieno iš šaltinių teigimu, naujausia žvalgybos ataskaita parengta rugsėjo pabaigoje.
„Reuters“ pažymi, kad šie vertinimai smarkiai skiriasi nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo Ukrainos taikos derybininkų pateikto vaizdo, kad V. Putinas nori užbaigti karą.
Žvalgybos išvados taip pat prieštarauja V. Putino teiginiams, kad jis grėsmės Europai nekelia.
Tokios JAV išvados nesikeičia nuo to laiko, kai V. Putinas 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją. Šaltinių teigimu, jos iš esmės sutampa su Europos lyderių ir žvalgybos agentūrų nuomone, kad V. Putinas siekia užimti visą Ukrainą ir buvusių Sovietų Sąjungos valstybių – įskaitant tas, kurios dabar yra NATO narės – teritorijas.
„Žvalgybos informacija visada rodė, kad Putinas nori daugiau. Europiečiai tuo yra įsitikinę. Lenkai tuo yra visiškai įsitikinę. Baltijos šalys mano, kad jos bus pirmos“, – duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Demokratų partijos ir JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto narys Mike‘as Quigley‘is.
Tuo pačiu metu vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, atsakydamas į prašymą pateikti komentarą, tačiau žvalgybos duomenų tiesiogiai neminėdamas, sakė, kad „prezidento komanda padarė didžiulę pažangą siekdama užbaigti karą“.
Pranešama, kad, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai dedant pastangas užbaigti karo veiksmus Ukrainoje, Majamyje šį savaitgalį turėtų įvykti JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas.
Šaltinis: tv3.lt
