Oro tarša yra vienas iš pagrindinių aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmonių sveikatai. Apie oro kokybę Lietuvoje skleidžiama daug klaidingos informacijos, teigiama, kad oro tarša Lietuvoje ne kartą viršijo tam tikras leistinas ribas ir toliau blogėja. Tačiau tai nėra visiška tiesa, o informacija apie oro užterštumą realiu laiku yra prieinama kiekvienam.
Lietuvoje aplinkos oro taršos stebėseną vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 17 stacionarių automatinių oro kokybės stebėsenos stočių: 4 Vilniuje, 2 Kaune ir 2 Klaipėdoje, po 1 Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimo vietovėse Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose. Taip pat po vieną tokią stotį yra miestuose, kuriuose yra didelė oro taršos rizika dėl pramoninių objektų, pavyzdžiui, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje ir Jonavoje.
Oro tarša realiu laiku prieinama visiems (žemėlapis)
Oro taršos duomenys prieinami visiems. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai sukūrė interaktyvų oro taršos stebėsenos žemėlapį, kuriame realiuoju laiku galima stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės stebėsenos stočių duomenis ir oro užterštumo lygį. Šį interaktyvų žemėlapį galima stebeti čia: „ORO KOKYBĖ DABAR“.
Interaktyvioje priemonėje pateikiama informacija apie oro kokybės indeksą (AQI), kuris naudojamas oro kokybei įvertinti. AQI nustatomas pagal teršalų, kurių trumpalaikės (1, 8 arba 24 valandų) ribinės vertės nustatytos pagal ES ir Lietuvos teisės aktus, koncentracijas. Žemėlapyje taip pat pateikiama išsami informacija apie pagrindinius stebimus oro teršalus, įskaitant kietąsias daleles (KD10, KD2,5), ozoną (O3), azoto dioksidą (NO2), sieros dioksidą (SO2) ir anglies monoksidą (CO), jų savybes ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip išvengti jų žalingo poveikio.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analizės centras jau parengė ir viešai paskelbė oro kokybės tyrimų apžvalgą „Oro kokybė Lietuvoje 2022 m.” ir 9 šalies miestų oro taršos sklaidos žemėlapius su apibendrintais 2022 m. duomenimis (Sklaidos žemėlapius galima rasti – čia; oro kokybės tyrimų apžvalgą – čia).
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analizės centro Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Solveigos Pajarskienės, teršalų koncentracijos aplinkos ore vertinimas atliekamas remiantis ES direktyvomis ir Lietuvos teisės aktais. Ji atkreipė dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo 2021 m. nustatė griežtesnes oro kokybės gaires žmonių sveikatos apsaugai, kurios yra griežtesnės nei šiuo metu Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje galiojančios normos. Galbūt todėl pasigirsta nuomonių, kad oro tarša Lietuvoje leistinas normas viršija kelis kartus. Šiuo metu atnaujinama Aplinkos oro kokybės direktyva, pagal kurią nuo 2030 m. bus nustatyti gerokai griežtesni oro kokybės standartai, suderinti su PSO rekomenduojamais standartais.
Pajarskienė taip pat minėjo, kad metiniai miestų oro taršos pokyčiai priklauso nuo tokių veiksnių, kaip oro taršos šaltiniai ir jų poveikis tam tikroje teritorijoje tuo metu, taip pat meteorologinės sąlygos skirtingais metų laikais.
Stebėjimai rodo, kad didžiausią įtaką padidėjusiai oro taršai, pavyzdžiui, kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, sieros dioksidu, benzo(a)pirenu ir kitais teršalais, turi kietojo kuro deginimas energetikos įmonėse ir individualiuose namų ūkiuose, taip pat su transportu susiję išmetami teršalai.
Skirtinguose Lietuvos miestuose kiekvieno teršalo dinamika skiriasi. Pavyzdžiui, vertinant ilgalaikius 2003-2022 m. oro kokybės duomenis, kietųjų dalelių KD10 koncentracija tokiuose miestuose kaip Šiauliai, Naujoji Akmenė, Mažeikiai, Panevėžys, Jonava ir Kėdainiai beveik nesikeičia arba nežymiai mažėja. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, KD10 koncentracija taip pat šiek tiek sumažėjo, tačiau gyvenamuosiuose rajonuose ar judriose eismo gatvėse oro kokybės stebėjimo stotys fiksuoja KD10 koncentracijos padidėjimą.
Pasak specialisto, oro kokybė didžiuosiuose Lietuvos miestuose priklauso ir nuo gyventojų pasirinkimų, pavyzdžiui, kaip jie keliauja mieste ir kokiu kuru šildo namus. Pakeitus gyventojų elgseną ir įpročius taip, kad jie būtų draugiškesni aplinkai, būtų galima sumažinti oro taršą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Apibendrinant galima teigti, kad oro kokybė šalyje pamažu gerėja.
