Prie Seimo būrys studentų ir jaunimo organizacijų atstovų penktadienį surengė protesto akciją – pastatė medinį karstą, simbolizuojantį, jų teigimu, valdančiųjų socialdemokratų neįgyvendintą programą „Valstybė, kuri veikia“. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Umberto Masi teigimu, ši akcija yra savotiška gedulo metafora, kuria siekiama parodyti, kaip šiandien Lietuvoje matoma politika.
„Mes dabar einame keliu, kuris piliečių pasitikėjimą tiesiog smukdo. Demokratija negali gyvuoti be piliečių įsitraukimo, pasitikėjimo ne tik valstybės institucijomis, bet ir kitais. (…) Mes šiandien nelaidojame nieko – ir ačiū Dievui. Bet mes sakome, kad yra pavojus ne tik dėl vieno ar kito sprendimo, o dėl to, kaip yra mąstoma apie politiką Lietuvoje ir kokį pavyzdį rodo sprendimų priėmėjai“, – žurnalistams penktadienį teigė U. Masi.
Į šią akciją ryte susirinko iki 20 žmonių, tačiau tikimasi sulaukti daugiau piliečių. Be to, akciją planuojama tęsti iki pat penktadienio vakaro.
Akcijų organizatoriai į Nepriklausomybės aikštę atnešė karstą, aplink kurį buvo išdėlioti laidotuvių vainikai, degamos žvakutės. Ant karsto taip pat padėtas portretas su užrašu „Valstybė, kuri veikia“.
Pasak LiJOT prezidento, akciją surengti paskatino valdančiųjų sprendimai kultūros sektoriuje, švietime, dalies parlamentarų retorika jaunimo atžvilgiu, o viską užaštrino ir ketvirtadienį vykęs balsavimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pataisų.
„Šios dienos akcijos nėra vien apie liūdesį. Mes apie „valstybę, kuri veikia“. Be abejo, čia referencija į (socialdemokratų – ELTA) programą. Mes susirinkę čia ne grasinti, ne į kažkokį žmogų nukreipti, bet būtent metafora laidotuvių to, kas turi būti, t. y., valstybė, kuri veikia“, – kalbėjo U. Masi.
„Mes manome, kad kaip jaunimas turime atkreipti dėmesį, kad yra ribos, kurios buvo peržengtos. (…) Tik integravus gedulą galima judėti į priekį ir atsiranda viltis tuo metu“, – pridūrė jis.
LSS prezidentė: atrodo, kad Seimo nariai jau palaidojo valstybę
Tuo metu Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentė Ieva Vengrovskaja akciją apibūdino kaip procesą, kurio metu laidojama Lietuvos valstybė.
„Tai yra procesas, kai mes laidojame valstybę. Mes dar nesame jos palaidoję, bet mes ją jau dedame į karstą. Ir po vakar vykusio Seimo posėdžio, atrodo, kad ją jau palaidojo ten sėdintys žmonės, Seimo nariai, pozicija“, – žurnalistams komentavo ji.
„Labai norėtume, kad Seimas, šiuo metu pozicijoje esantys žmonės padovanotų valstybei dovaną ir sustabdytų visą šitą vykstantį mėšlą“, – kalbėjo I. Vengrovskaja.
Į akciją susirinkę dalyviai: protestuojantys piliečiai yra ignoruojami
Akcijoje dalyvaujant studentė Mėja teigia, kad susidaro įspūdis, jog valdantiesiems nieko nereiškia antradienį vykęs protestas „Šalink rankas nuo laisvo žodžio“.
„Po vakar tokia nuotaika ir tvyro, pamačius visą Seimo posėdį, įstatymo pataisas, kurios vėl buvo registruotos. Atrodo, lyg tas antradienį įvykęs protestas nieko nereiškia ir visiems 40 tūkst. dalyvavusiems žmonėms buvo spjūvis į veidą“, – sakė ji.
Panašiai mano ir į akciją atėjęs Kristupas – jo teigimu, valdantieji visiškai negirdi didžiosios dalies visuomenės balso.
„Atsibodo. Atrodo, žmonės bando kažką pasakyti, didžioji visuomenės dalis šaukiasi to laisvo žodžio, bando išsakyti savo nuomonę. Seimo koridoriai aidi nuo žmonių balsų, bet jie tiesiog visą tai ignoruoja, nesiklauso žmonių valios ir toliau šoka savo politizavimo šokį“, – komentavo Kristupas.
Renginį organizavo LiJOT, Vilniaus Universiteto Studentų atstovybė (VU SA) bei LSS.
Kaip skelbta, Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė valdančiųjų užregistruotoms LRT pataisoms, kuriomis siekiama lengvinti visuomeninio transliuotojo skyrimo ir atleidimo tvarką. Pats projektas buvo užregistruotas trečiadienį vakare.
Tiesa, Seimui pateikiant valdančiųjų siūlymą supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, plenarinių posėdžių salėje kilo chaosas. Parlamentarams susiginčijus dėl statutinių procedūrų ir tvarkų, Seimo opozicija paliko salę ir tvirtina, kad negrįš į posėdžius tol, kol nebus pradėtas jų inicijuojamas LRT įstatymo pataisų ekspertinis vertinimas.
Nors įstatymo projektas įveikė pirmąjį balsavimą Seime – po pateikimo jam buvo pritarta, netrukus konservatorių atstovai nuo šoninio mikrofono pranešė surinkę parašus ekspertiniam vertinimui.
Tiesa, politikų nesutarimai dėl įstatymo pataisų kilo dar posėdžio pradžioje, kai Seimo pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys pranešė, jog klausimui skelbiama pusvalandžio pertrauka. Savo ruožtu tokia posėdžio vedimo tvarka pasipiktinęs liberalas Eugenijus Gentvilas pranešė kreipęsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Anot jo, R. Šukys pranešė apie klausimo pertrauką dar neprasidėjus vakariniam Seimo posėdžiui, mat nebuvo paskelbta registracija.
Klausimas svarstymui į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau kitą savaitę – gruodžio 16 d. Iki tol jį turės apsvarstyti Kultūros komitetas.
Skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių siūloma numatyti slaptą balsavimą. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 ir 12.
Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos.
Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą.
