Ar alus iš tiesų gaminamas sumaišant vandenį su milteliais? Tokių ir panašių mitų apie didžiąsias alaus daryklas esame visi girdėję. Todėl į “Volfas Engelman” ekskursiją vykau norėdamas sužinoti daugiau apie lietuvių taip mėgiamo gėrimo gamybą, tuo pačiu ir patikrinti sklandančių legendų teisingumą.
Šiuo metu “Volfas Engelman” ekskursijų paprastiems mirtingiesiems neorganizuoja, tačiau nuo rudens ketina atidaryti ekspozicijų salę. Bus profesionalus gidas ir visi norintys galės susipažinti su alaus gamybos procesu. Beje analogišką paslaugą jau teikia jų konkurentai- “Utenos alaus“ darykla.
Mums prezentaciją pravedė daryklos aludaris Giedrius, kaip supratau, jis nekantriai laukia, kada pagaliau atsiras tikras gidas ir šis nepagrindinis darbas nukris nuo jo pečių. Visi gavome po baltą chalatėlį, nurodymą be atskiro leidimo nieko nefotografuoti ir pažinčiai su darykla buvome pasiruošę.
Beje, beveik visi ekskursijos dalyviai buvo moterys, turbūt vyrus labiau domina praktika, o ne teorija. Savo žygį pradėjome nuo misos virimo patalpos. Per parą Volfas Engelman” gali išvirti net 200 000 litrų šio pirminio alaus produkto. Procesą prižiūri vos vienas operatorius. Apskritai, vaikštant po daryklą žmonių daug sutikti neteko, viskas labai automatizuota ir didžiąją dalį procesų atlieka mašinos.
Išvirus misą, pridėjus į ją apynių ir mielių prasideda alaus brandinimo ir fermentacijos procesas. Jis vyksta šiuose dideliuose bokštuose (iš vidaus foto padaryti negalėjau). Kiek į juos telpa alaus nebeprisimenu, bet skaičiai turėtų būti įspūdingi.
Visą laiką daryklos įrengimuose turi būti palaikoma maksimali švara ir jie yra nuolat valomi, nes mielės turi savybę sparčiai daugintis ir kaupti visokius mikrobus. Beje, būtent mielės yra ta didžioji paslaptis, kurią aludariai slepia vieni nuo kitų, nes salyklą, apynius galima nusipirkti, vandenį pasidaryti, o mieles auginasi visi asmeniškai.
Alui subrendus- jis yra išpilstomas. Paaiškėjo, kad stiklinė tara jau nykstantis reikalas, daug populiariau yra pilstyti į skardines ir plastikinius butelius. Skardines “Volfas Engelman” atsiveža iš tiekėjo, o štai “bambalius” išpučia iš tokių nedidelių plastikinių kolbelių.
Visas alaus gamybos procesas, nuo misos virimo iki paruošimo prekybai, užtrunka maždaug mėnesį laiko, jokie milteliai gamybos grandinėje nėra naudojami. Bent jau mūsų gidas apie juos nieko nepasakojo, o žmonėmis tikėti reikia! Beje, apie 10% gaminamo alaus nukeliauja į broką. Jeigu per dieną yra išverdama 200 000 litrų, nesunku suskaičiuoti, kiek daug gėrio yra prarandama.
“Volfas Engelman” dalį produkcijos eksportuoja net į Afriką, bei Aziją. Lietuvoje paskutiniu metu jiems taip pat labai neblogai sekasi (su “Kalnapiliu“ dalinasi antrą-trečią vietą rinkoje). Ypač sėkmingas marketinginis manevras buvo pintos, kaip taros standarto atsiradimas. 0,568l yra daugiau nei 0,5l, pirkėjai tą pastebėjo, įvertino ir po kurio laiko konkurentai turėjo į savo asortimentą taip pat įsivesti pintos dydžio skardines.
Po pažintinės dalies, trukusios apie valandą, mūsų laukė poilsio zona ir daryklos produkcijos degustavimas. Išbandęs ne vieną skirtingą rūšį išsirinkau ir savo favoritą- kvietinį “Blond“ alų.
Įvertinimas: 3/5
Kaina: 0 Eur.
Adresas: Kaunakiemio g. 2, Kaunas
Paslaugos teikėjas: “Volfas Engelman”
Apsilankymo data: 2017.06.29
